SPAUDOS KONFERENCIJA

ECB Pirmininkas Mario Draghi,
ECB pirmininko pavaduotojas Luis de Guindos,
Frankfurtas prie Maino, 2018 m. spalio 25 d.

Ponios ir ponai, man ir mano pavaduotojui labai malonu jus matyti mūsų spaudos konferencijoje. Dabar pristatysime, ką šiandien posėdyje svarstė Valdančioji taryba. Posėdyje dalyvavo ir Europos Komisijos pirmininko pavaduotojas Valdis Dombrovskis.

Remdamiesi savo reguliaria ekonomine ir pinigų analize, nusprendėme pagrindinių ECB palūkanų normų nekeisti. Ir toliau manome, kad jos nesikeis dar bent 2019 m. vasarą, tačiau bet kokiu atveju tiek, kiek to reikės siekiant užtikrinti, kad vidutiniu laikotarpiu infliacija ir toliau tvariai artėtų prie mažesnio kaip 2 %, bet jam artimo lygio.

Dėl nestandartinių pinigų politikos priemonių – iki 2018 m. gruodžio pabaigos grynuosius pirkimus pagal Turto pirkimo programą (TPP) vykdysime už naują 15 mlrd. eurų per mėnesį sumą. Prognozuojame, kad, atsižvelgiant į gaunamus duomenis, kurie patvirtina mūsų vidutinės trukmės infliacijos perspektyvą, paskui grynieji pirkimai nebebus vykdomi. Ketiname reinvestuoti lėšas, gautas iš pagal TPP įsigytų vertybinių popierių išpirkimo, suėjus jų terminui, dar gana ilgą laiką po to, kai pasibaigs grynieji turto pirkimai, ir bet kokiu atveju tol, kol bus reikalinga norint išlaikyti palankias likvidumo sąlygas ir palaikyti aukštą skatinamosios pinigų politikos lygį.

Nors gaunami duomenys yra ne tokie palankūs, kaip tikėtasi, jie iš esmės patvirtina, kad euro zonos ekonomika ir toliau auga plačiu mastu, o spaudimas infliacijai nuosekliai didėja. Stipri euro zonos ekonomika ir toliau leidžia mums pagrįstai manyti, kad infliacija toliau tvariai artės prie mūsų siekiamo lygio ir kad ši raida tęsis net po truputį mažinant mūsų vykdomų grynųjų turto pirkimų apimtis. Tačiau su protekcionizmu susijęs neapibrėžtumas, besiformuojančios rinkos šalių pažeidžiamumas ir finansų rinkos svyravimai tebėra ryškūs. Vis dar reikia gana stipraus skatinimo pinigų politikos priemonėmis, kad vidaus kainų spaudimas toliau didėtų ir vidutiniu laikotarpiu norima linkme stumtelėtų bendrąją infliaciją. Tokį skatinimą ir toliau teiks grynieji turto pirkimai iki šių metų pabaigos, dideli įsigyto turto kiekiai ir numatytas jo reinvestavimas, taip pat ir praplėstos mūsų ateities gairės dėl ECB pagrindinių palūkanų normų. Bet kokiu atveju Valdančioji taryba yra pasirengusi koreguoti visas savo priemones, kad užtikrintų tolesnę tvarią infliacijos raidą Valdančiosios tarybos siekiamo lygio link.

Dabar norėčiau išsamiau paaiškinti mūsų vertinimą, pradėdamas nuo ekonominės analizės. 2018 m. pirmąjį ir antrąjį ketvirčius, palyginti su ankstesniu ketvirčiu, euro zonos realusis BVP padidėjo 0,4 %. Nors gaunami duomenys yra ne tokie palankūs, kaip tikėtasi, jie iš esmės patvirtina mūsų bazinį scenarijų, kad euro zonos ekonomika ir toliau auga plačiu mastu, skatinama vidaus paklausos ir vis gerėjančios padėties darbo rinkoje. Pastarojo meto pokyčiai tam tikruose sektoriuose turi įtakos trumpojo laikotarpio augimo perspektyvai. Mūsų pinigų politikos priemonės tebeskatina vidaus paklausą. Asmeninį vartojimą skatina toliau didėjantis užimtumas ir augantis darbo užmokestis. Dėl didelės vidaus paklausos, palankių finansavimo sąlygų ir augančio įmonių pelningumo taip pat didėja verslo investicijos. Investicijos į būstą tebėra didelės. Be to, tikimasi, kad ir toliau vis labiau atsigaunant pasaulio ekonomikai, euro zonos eksportas didės, tačiau lėtesniu tempu.

Ir toliau galima vertinti, kad su euro zonos ekonomikos augimo perspektyva siejama rizika iš esmės yra subalansuota. Tačiau su protekcionizmu susijusi rizika, besiformuojančios rinkos šalių pažeidžiamumas ir finansų rinkos svyravimai tebėra ryškūs.

2018 m. rugsėjo mėn. euro zonos metinė infliacija pagal SVKI padidėjo iki 2,1 % (rugpjūčio mėn. buvo 2,0 %). Infliacijos padidėjimą daugiausia lėmė didesnė energijos ir maisto kainų infliacija. Atsižvelgiant į dabartines naftos ateities sandorių kainas, ateinančiais mėnesiais bendroji metinė infliacija turėtų būti maždaug dabartinio lygio. Grynosios infliacijos rodikliai iš esmės tebėra nedideli, tačiau, palyginti su anksčiau pasiektu žemiausiu lygiu, didėja. Esant aukštam gamybos pajėgumų panaudojimo lygiui ir darbo rinkoje mažėjant laisvų darbo vietų skaičiui, stiprėja ir plečiasi vidaus sąnaudų spaudimas. Vertinant ateities perspektyvas, pasakytina, kad grynoji infliacija metams baigiantis turėtų atsigauti ir, skatinama mūsų pinigų politikos priemonių, tebesitęsiančio ekonomikos augimo ir kylančio darbo užmokesčio, vidutiniu laikotarpiu toliau didėti.

Kalbant apie pinigų analizę, pažymėtina, kad plačiojo pinigų junginio (P3) augimas 2018 m. rugsėjo mėn. padidėjo iki 3,5 % (rugpjūčio mėn. jis buvo 3,4 %). Nepaisant tam tikro mėnesinių P3 srautų svyravimo, P3 augimą vis labiau skatina bankų teikiami kreditai. Plačiojo pinigų junginio didėjimą ir toliau labiausiai skatino siaurojo pinigų junginio P1 augimas.

Paskolų privačiajam sektoriui augimas toliau stiprėjo ir tokia tendencija stebima nuo 2014 m. pradžios. Paskolų ne finansų bendrovėms metinis augimo tempas padidėjo nuo 4,1 % (2018 m. rugpjūčio mėn.) iki 4,3 % (2018 m. rugsėjo mėn.), o paskolų namų ūkiams metinis augimo tempas, palyginti su ankstesniu mėnesiu, nepakito ir buvo 3,1 %. Euro zonos bankų apklausos dėl skolinimosi sąlygų 2018 m. trečiojo ketvirčio rezultatai rodo, kad paskolų augimą tebeskatina didėjanti visų kategorijų paskolų paklausa ir palankios bankų skolinimo sąlygos, taikomos įmonėms teikiamoms paskoloms bei paskoloms būstui įsigyti.

Dėl pinigų politikos priemonių, taikomų nuo 2014 m. birželio mėn., toliau labai gerėja įmonių bei namų ūkių skolinimosi sąlygos ir galimybės gauti finansavimą, ypač mažosioms ir vidutinėms įmonėms, taip pat didėja kredito srautai visoje euro zonoje.

Apibendrinant pažymėtina, kad tarpusavyje palyginti ekonominės analizės rezultatai ir pinigų analizės signalai patvirtina, jog aukštas skatinamosios pinigų politikos lygis tebėra būtinas tam, kad infliacija vidutiniu laikotarpiu ir toliau tvariai artėtų prie mažesnio kaip 2 %, bet jam artimo lygio.

Kad mūsų taikomos pinigų politikos priemonės duotų maksimalią naudą, kitose politikos srityse būtina imtis ryžtingesnių veiksmų ilgesnio laikotarpio ekonomikos augimo galimybėms didinti ir pažeidžiamumui mažinti. Euro zonos šalyse reikia daug ryžtingiau vykdyti struktūrines reformas, kad padidėtų atsparumas, sumažėtų struktūrinis nedarbas ir sparčiau didėtų euro zonos našumas bei augimo potencialas. Kalbant apie fiskalinę politiką, pažymėtina, kad ekonomikai augant plačiu mastu, reikia didinti fiskalinius rezervus. Tai ypač aktualu šalims, kurių valdžios sektoriaus įsiskolinimas yra didelis ir kurioms būtina visiškai įgyvendinti Stabilumo ir augimo pakto nuostatas siekiant užtikrinti tvirtas fiskalines pozicijas. Tam, kad euro zonos ekonomika būtų atsparesnė, būtina visose šalyse bėgant laikui skaidriai ir nuosekliai įgyvendinti ES fiskalinio ir ekonominio valdymo sistemą. Ekonominės ir pinigų sąjungos veikimo gerinimas ir toliau yra vienas iš prioritetų. Valdančioji taryba primygtinai ragina imtis konkrečių ir ryžtingų veiksmų, kad būtų baigtos kurti bankų sąjunga ir kapitalo rinkų sąjunga.

Dabar esame pasirengę atsakyti į jūsų klausimus.

Dėl tikslios formuluotės, kuriai pritarė Valdančioji taryba, žr. tekstą anglų kalba.