Kas yra operacinė sistema ir kam ji skirta?

2024 m. rugsėjo 13 d.

Operacinė sistema – tai priemonės, procedūros ir rinkos operacijos, per kurias įgyvendinama ECB valdančiosios tarybos pinigų politikos pozicija. Operacinės sistemos paskirtis – padėti reguliuoti trumpalaikes pinigų rinkos palūkanų normas pagal Valdančiosios tarybos nustatytas pinigų politikos palūkanų normas.

Veiksmingai pinigų rinkoms persidavęs pinigų politikos palūkanų normų poveikis galiausiai ima daryti įtaką gyventojams ir įmonėms teikiamų paskolų kainai.

Kaip operacinė sistema susijusi su Valdančiosios tarybos pinigų politikos sprendimais?

Operacinė sistema taikoma įgyvendinant pageidaujamą pinigų politikos poziciją, tačiau ji neturi pastarajai daryti poveikio. Taigi jokie sistemos pakeitimai nėra susiję su Valdančiosios tarybos reguliariai rengiamuose posėdžiuose pinigų politikos klausimais priimamais sprendimais. 2024 m. kovo mėn. atlikti operacinės sistemos pakeitimai turi įtakos tam, kaip bus teikiamas centrinių bankų likvidumas, nes bankų sistemos perteklinis likvidumas nuosekliai mažėja (nors ateinančiais metais dar bus didelis).

Sprendimai dėl pinigų politikos pozicijos, kuriuos pirmiausia lemia ECB pagrindinių palūkanų normų lygis, išskyrus atvejus, kai šios palūkanų normos yra ties faktiška apatine riba arba jai artimos, yra aiškiai atskirti nuo to, kaip Eurosistema tuos sprendimus įgyvendina. Sprendimai dėl pinigų politikos pozicijos savo ruožtu grindžiami ECB pinigų politikos strategija.

Kodėl atlikome operacinės sistemos peržiūrą?

Iki Didžiosios finansų krizės įgyvendindamas pinigų politiką ECB siekė suteikti bankams tiek likvidumo, kiek jo reikėjo, kad būtų patenkinti jų poreikiai, daugiausia susiję su banknotų paklausa ir kitais autonominiais veiksniais (susijusiais su ECB pinigų politikai tiesiogiai nepavaldžiais likvidumo aspektais, tokiais kaip vyriausybės indėliai), ir poreikiai, susiję su privalomųjų atsargų reikalavimų vykdymu.

Dėl esminių ekonomikos pokyčių ir ECB pagrindinių pinigų politikos palūkanų normų faktiškos apatinės ribos pripažinimo Eurosistema nuo Didžiosios finansų krizės pradžios taiko įvairias naujas priemones savo kainų stabilumo tikslui pasiekti. Visa tai nulėmė, kad likvidumo lygis ėmė gerokai viršyti struktūrinius bankų poreikius. Be to, bankai ėmė vis dažniau teikti pirmenybę atsargų laikymui – jų laikomos likvidumo atsargos, taip pat ir skirtos teisės aktų reikalavimams vykdyti, ėmė viršyti tradicinius minimalius poreikius. Tačiau kadangi sistemoje likvidumo kiekis bet kuriuo atveju buvo labai didelis, klausimas, kaip bankai tenkins savo likvidumo poreikius, neteko svarbos.

2021 m. gruodžio mėn. Eurosistemos balansui pradėjus normalizuotis, ėmė mažėti, tik kiek vėliau, ir finansų sistemos likvidumo ar atsargų lygis. Pertekliniam likvidumui toliau mažėjant, bankams vis dažniau reikės aktyviau imtis veiksmų užtikrinant, kad jų likvidumo poreikis būtų patenkintas. Į tai atsižvelgdama ir siekdama išnagrinėti, kaip bankai ateityje galės gauti likvidumo, Valdančioji taryba atliko operacinės sistemos peržiūrą. Peržiūros tikslas buvo užtikrinti, kad, normalizuojantis Eurosistemos balansui, sistema ir toliau būtų tinkama, ir pritaikyti ją naujai aplinkai. Tai padės ir ateityje užtikrinti veiksmingą sprendimų dėl pinigų politikos įgyvendinimą. 

Kokie buvo peržiūros rezultatai?

ECB apie peržiūros rezultatus informavo 2024 m. kovo 13 d. Toliau išvardyti kai kurie pagrindiniai jos aspektai.

• Valdančioji taryba ir toliau reguliuos pinigų politikos poziciją per palūkanų normą už naudojimąsi indėlių galimybe. Trumpalaikės pinigų rinkos palūkanų normos turėtų kisti tiek, kiek kis palūkanų norma už naudojimąsi indėlių galimybe, toleruojant tam tikrus svyravimus, jei jie neslopins signalo apie numatomą pinigų politikos kryptį.
• Eurosistema teiks likvidumą įvairiomis priemonėmis, įskaitant trumpalaikes kredito operacijas (t. y. pagrindines refinansavimo operacijas, PRO) ir 3 mėn. ilgesnės trukmės refinansavimo operacijas (ITRO), o vėliau – ir struktūrines ilgesnės trukmės kredito operacijas bei struktūrinį vertybinių popierių portfelį. Daugiau informacijos apie struktūrines operacijas pateikiama toliau.
• PRO ir 3 mėn. ITRO ir toliau bus vykdomos kaip fiksuotųjų palūkanų normų konkursai, paskirstant visą sumą. Tai reiškia, kad bankų poreikis skolintis per šias operacijas bus tenkinamas priklausomai nuo to, ar jie turi tinkamą įkaitą, kurio įvairovė ir toliau bus plati.
• PRO kartu su 3 mėn. ITRO turėtų atlikti pagrindinį vaidmenį tenkinant bankų likvidumo poreikius, o sandorių šalių naudojimasis šiomis operacijomis yra neatsiejama sklandaus pinigų politikos įgyvendinimo dalis.
• 2024 m. rugsėjo 18 d. skirtumas tarp PRO palūkanų normos ir palūkanų normos už naudojimąsi indėlių galimybe, anksčiau buvęs 50 bazinių punktų dydžio, buvo sumažintas iki 15 bazinių punktų. Šis mažesnis skirtumas yra paskata teikti pasiūlymus savaitinėse operacijose, kad trumpalaikių pinigų rinkos palūkanų normų raida galėtų atitikti palūkanų normos už naudojimąsi indėlių galimybe raidą; be to, jis padeda mažinti galimą trumpalaikių pinigų rinkos palūkanų normų kintamumą. Kartu paliekama erdvės pinigų rinkos veiklai, o bankai skatinami finansavimosi sprendimų ieškoti rinkoje. Palūkanų norma už naudojimąsi ribinio skolinimo galimybe taip pat buvo pakoreguota taip, kad skirtumas tarp jos ir PRO palūkanų normos nepakito ir tebėra 25 bazinių punktų dydžio.

Naujos struktūrinės operacijos

Eurosistema ketina teikti centrinio banko atsargas įvairiomis priemonėmis, kad galėtų bankams pasiūlyti veiksmingą, lankstų ir stabilų likvidumo šaltinį ir kartu palaikyti finansinį stabilumą. Šios priemonės apims trumpalaikes kredito operacijas, t. y. PRO, ir 3 mėn. ITRO. Vėliau, Eurosistemos balansui vėl pradėjus stabiliai didėti, atsižvelgiant į turimas seniau įgytas obligacijas, bus pradėtos vykdyti naujos struktūrinės ilgesnės trukmės refinansavimo operacijos ir įdiegtas struktūrinis euro zonos vertybinių popierių portfelis.

Struktūrinės refinansavimo operacijos ir struktūrinis vertybinių popierių portfelis bus kalibruojami pagal 2024 m. kovo mėn. paskelbtus principus, siekiant išvengti trikdžių pinigų politikos pozicijai. Šios operacijos labai padės patenkinti bankų sektoriaus struktūrinius likvidumo poreikius, kylančius dėl autonominių veiksnių ir privalomųjų atsargų reikalavimų. Dėl autonominių veiksnių ir privalomųjų atsargų reikalavimų susidaro struktūrinis likvidumo deficitas bankų sektoriuje. Šiuo metu šį deficitą padengia Eurosistemos seniau įsigytų obligacijų portfeliai, todėl šiame etape tokių struktūrinių operacijų nereikia. Tačiau, kadangi seniau pagal turto pirkimo programas įsigytų obligacijų portfeliai ir toliau bus mažinami laikantis Valdančiosios tarybos pinigų politikos sprendimų, bankų atsargas vis labiau absorbuos banknotų paklausa ir kiti autonominiai veiksniai. Tam tikru metu Eurosistemos pinigų politikos operacijos turės vėl stabiliai didėti, kad atitiktų numatomą struktūrinio likvidumo poreikių didėjimą. Kaip tik tuo metu bus pradėtos vykdyti naujos struktūrinės operacijos, kurios turėtų tapti stabiliu likvidumo šaltiniu. 

Kuo struktūrinis portfelis skiriasi nuo dabartinių turimų obligacijų portfelių?

Struktūrinis portfelis skiriasi nuo pinigų politikos portfelio ir yra naudojamas kitokiais tikslais. Pinigų politikos portfeliai, įsigyti pagal turto pirkimo programą (TPP) ir specialiąją pandeminę pirkimo programą (SPPP), padėjo sušvelninti pinigų politikos poziciją tuo metu, kai palūkanų normas ribojo faktiška apatinė riba. Vykdant SPPP buvo siekiama dvejopo tikslo – ja dar buvo siekiama sustiprinti pinigų politikos poveikio perdavimą. Struktūrinis portfelis skirtas likvidumui užtikrinti ilguoju laikotarpiu, kad būtų tenkinamas bankų struktūrinis atsargų poreikis. Todėl struktūrinėmis operacijomis siekiama ne reguliuoti, o įgyvendinti pinigų politikos poziciją. Atitinkamai ir struktūrinio portfelio sudėtis gali skirtis nuo pinigų politikos portfelių sudėties. ECB atliks išsamią naujų struktūrinių operacijų, įskaitant struktūrines ITRO ir struktūrinį vertybinių popierių portfelį, sąrangos analizę.

Kaip į savo struktūrinių operacijų sąrangą įtrauksite su klimato kaita susijusius aspektus?

Rengiant operacinę sistemą bus siekiama į struktūrines pinigų politikos operacijas įtraukti ir su klimato kaita susijusius aspektus, nedarant poveikio ECB pagrindiniams įgaliojimams. Jeigu įvairios operacinės sistemos konfigūracijos vienodai padeda užtikrinti veiksmingą pinigų politikos pozicijos įgyvendinimą, operacinė sistema turi padėti ECB siekti jo antraeilio tikslo – remti Europos Sąjungos bendrąsias ekonominės politikos kryptis, ypač perėjimą prie žaliosios ekonomikos, nedarant poveikio pagrindiniam tikslui – kainų stabilumui.

Tai atitinka ir ECB ketinimą paspartinti darbą, susijusį su žaliąja pertvarka ir klimato kaitos bei gamtos keliama rizika, kaip paskelbta 2024 m. sausio 30 d. pranešime spaudai. 2024 ir 2025 m. dėmesys bus telkiamas į tris sritis. Tai: žaliosios pertvarkos įgyvendinimas, fizinis klimato kaitos poveikis ir su gamta susijusios rizikos vaidmuo ekonomikoje ir finansų sistemoje. ECB, veikdamas pagal jam suteiktus įgaliojimus, svarstys, ar dėl šios pertvarkos reikia toliau keisti pinigų politikos priemones ir portfelius.

Šie klimato aspektai bus įtraukti į ECB išsamią naujų ilgesnės trukmės refinansavimo operacijų ir naujo struktūrinio portfelio sąrangos analizę.