ECB ekspertų makroekonominės prognozės euro zonai, 2025 m. rugsėjo mėn.

doi:10.2866/7028423

1 Apžvalga

2025 m. pirmąjį pusmetį prekybos muitai ir su jais susijęs neapibrėžtumas prisidėjo prie didelių ekonominio aktyvumo svyravimų, nemaža prekybos dalis buvo paankstinta, ypač Airijoje. Manoma, kad šių veiksnių išnykimas antrąjį pusmetį nulems papildomus svyravimus, dėl to ne taip aiškiai bus matomi bazinio impulso euro zonos ekonomikoje požymiai. Iš tikrųjų, atmetus Airijos duomenų svyravimų nulemtą kintamumą, kitų euro zonos šalių ekonomikos augimas buvo stabilesnis. Tikimasi, kad toks jis išliks ir antrąjį pusmetį. Pagal naująjį JAV ir ES prekybos susitarimą euro zonos eksportui į JAV numatomi didesni muitai, tačiau toks susitarimas padėjo sumažinti prekybos politikos neapibrėžtumą. Numatoma, kad vėlesniu prognozių laikotarpiu, palaikoma kelių veiksnių, euro zonos ekonomika augs sparčiau. Didėjantis realusis darbo užmokestis ir užimtumas, taip pat naujos valdžios sektoriaus išlaidos infrastruktūrai ir gynybai, daugiausia Vokietijoje, turėtų skatinti euro zonos vidaus paklausą. Be to, vertinama, kad ekonomikos augimo perspektyvą palankiai veiks ir mažiau griežtos finansavimo sąlygos (daugiausia dėl neseniai priimtų pinigų politikos sprendimų) bei 2027 m. atsigausianti užsienio paklausa. Numatoma, kad vidutinis metinis realusis BVP 2025 m. augs 1,2 %, 2026 m. – 1,0 %, o 2027 m. – 1,3 %. Palyginti su 2025 m. birželio mėn. Eurosistemos ekspertų makroekonominėmis prognozėmis, 2025 m. BVP augimo prognozė padidinta 0,3 procentinio punkto, atsižvelgiant į geresnius, negu tikėtasi, gaunamus duomenis ir ankstesnių duomenų korekcijų perkeliamąjį poveikį. Kadangi ne visi netikėti duomenys yra susiję su didesnio masto, nei anksčiau manyta, veiklos paankstinimu laikotarpio pradžioje, manoma, kad jie bus tik iš dalies atsverti antrąjį pusmetį. Dėl pabrangusio euro ir mažesnės užsienio paklausos (iš dalies dėl šiek tiek didesnių muitų, nei numatyta birželio mėn. prognozėse) 2026 m. prognozė sumažinta 0,1 procentinio punkto. 2027 m. infliacijos prognozė nepasikeitė^[1].

Infliacijos perspektyva atitinka infliacijos stabilizavimosi ties vidutinio laikotarpio tiksliniu 2 % lygiu prognozę. Numatoma, kad bendroji infliacija, vertinama pagal suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI), artimiausiu laikotarpiu iš esmės nesikeis ir kitą 2025 m. dalį bus apie 2 %, bet 2026 m. sumažės iki 1,7 %, o 2027 m. vėl padidės iki 1,9 %. Sumažėjimas 2026 m. susijęs su toliau laipsniškai švelnėjančiomis ne energetikos dedamosiomis, o energijos kainų kilimas turėtų toliau būti nepastovus, bet prognozių laikotarpiu padidėti iš dalies dėl to, kad 2027 m. pradės veikti naujoji ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema (ATLPS2). Numatoma, kad iš pradžių maisto produktų kainos toliau kils dėl uždelsto anksčiau kilusių tarptautinių maisto žaliavų kainų poveikio, bet 2026 ir 2027 m. kilimas sumažės ir bus šiek tiek didesnis nei 2 %. Infliacija pagal SVKI, neįskaitant energijos ir maisto produktų, turėtų sumažėti, nes slopsta spaudimas darbo užmokesčiui ir lėtėja paslaugų kainų kilimas, o euro pabrangimas veikia kainų nustatymo grandinę ir varžo prekių kainų kilimą. Numatoma, kad, lėčiau kylant darbo užmokesčiui, nes jau kompensuotas ankstesnis realiojo darbo užmokesčio mažėjimas, ir kartu atsigaunant našumui, gerokai lėčiau didės vienetinės darbo sąnaudos. Palyginti su 2025 m. birželio mėn. prognozėmis, bendrosios infliacijos pagal SVKI prognozė 2025 ir 2026 m. padidinta 0,1 procentinio punkto dėl didesnių numatomų energijos žaliavų kainų bei prielaidų, taip pat dėl uždelsto didesnių tarptautinių maisto žaliavų kainų poveikio, kuris su kaupu atsveria euro pabrangimą. Numatoma, kad visus 2027 m. bus juntamas uždelstas euro pabrangimo poveikis, todėl tų metų prognozė sumažinta 0,1 procentinio punkto.

1 lentelė

Augimo ir infliacijos prognozės euro zonai

(metiniai pokyčiai, %; korekcijos procentiniais punktais)

	2025 m. rugsėjo mėn.				Korekcijos, palyginti su 2025 m. birželio mėn.
	2024	2025	2026	2027	2024	2025	2026	2027
Realusis BVP	0,8	1,2	1,0	1,3	0,0	0,3	−0,1	0,0
SVKI	2,4	2,1	1,7	1,9	0,0	0,1	0,1	−0,1
SVKI, neįskaitant energijos ir maisto produktų	2,8	2,4	1,9	1,8	0,0	0,0	0,0	−0,1

Pastabos: realiojo BVP dydžiai pateikti remiantis dėl sezoniškumo ir darbo dienų skaičiaus pakoreguotais metiniais vidurkiais. Ankstesni duomenys gali skirtis nuo pateiktų naujausiose Eurostato publikacijose, nes dalis duomenų buvo paskelbta po galutinės duomenų įtraukimo šioms prognozėms rengti dienos. Korekcijos skaičiuojamos remiantis suapvalintais skaičiais. Duomenis galima atsisiųsti, taip pat ir kas ketvirtį, iš makroekonominių prognozių duomenų bazės ECB interneto svetainėje.

2 Tarptautinė aplinka

Nors nuo galutinės duomenų pateikimo 2025 m. birželio mėn. prognozėms rengti datos JAV muitai toliau didėjo, paskelbus preliminarius susitarimus dėl prekybos sandorių ir pratęsus paliaubas JAV ir Kinijos muitų kare, prekybos politikos neapibrėžtumas sumažėjo, nors ir tebėra didelis. Pagrindinio scenarijaus prielaidos dėl muitų ir prekybos politikos neapibrėžtumo išsamiau aptartos 1 intarpe. JAV administracija dar tęsia tyrimus pagal 232 skirsnį dėl vaistinių preparatų, puslaidininkių ir medienos, taigi tebėra rizikos, kad muitai gali būti didesni, negu numatoma.

Ateityje pasaulio ekonomikos augimas turėtų lėtėti, bet mažiau, negu buvo numatyta 2025 m. birželio mėn. prognozėse^[2]. Prognozuojama, kad pasaulio realiojo BVP augimas 2025 m. sulėtės iki 3,3 % nuo praėjusiais metais buvusio 3,6 % lygio, 2026 m. – dar iki 3,1 %, o 2027 m. paspartės iki 3,3 % (žr. 2 lentelę). Pagrindinių ekonomikų (įskaitant JAV, Kiniją ir Jungtinę Karalystę) realiojo BVP augimas antrąjį ketvirtį buvo didesnis, negu numatyta, tačiau remiantis naujausiais ekonominiais duomenimis, pavyzdžiui, darbo jėgos paklausos mažėjimu JAV, vangesne mažmenine prekyba ir investicijomis Kinijoje, galima konstatuoti, kad 2025 m. antrąjį pusmetį ekonominis aktyvumas lėtėja. Tačiau prognozė buvo padidinta, palyginti su 2025 m. birželio mėn. prognozėmis, iš dalies dėl palankesnių, negu numatyta, duomenų. Taip pat prognozuojama, kad JAV fiskalinė ekspansija, slūgstantis prekybos politikos neapibrėžtumas ir gerėjančios finansinės sąlygos turėtų sušvelninti naujų muitų poveikį.

Prognozuojama, kad pasaulinės prekybos augimas gerokai sulėtės: 2025 m. – iki 2,8 %, 2026 m. – iki 1,5 %, bet 2027 m. augimas atsigaus iki 3,1 %. Nepaisant akivaizdaus prekybos atsparumo 2025 m. pirmąjį pusmetį (dėl importo į JAV paankstinimo prieš įvedant muitus), JAV prekybos politika slopina prekybos dinamiką. Prognozuojamas staigus sulėtėjimas susijęs su blėstančiu prekybos paankstinimo bei muitų poveikiu ir padidėjusiu prekybos politikos neapibrėžtumu; prekybos politikos neapibrėžtumas taip pat slopina investicijas ir lemia mažiau prekybai imlią pasaulinės paklausos struktūrą. 2027 m. pasaulinė prekyba turėtų atsigauti – visų pirma dėl to, kad turėtų atsigauti 2026 m. susitraukęs JAV importas, nors jo augimo tempas bus kiek lėtesnis už pasaulio realiojo BVP augimą. Palyginti su birželio mėn. prognozėmis, pasaulio importo didėjimo prognozė sumažinta ir 2025, ir 2026 m., daugiausia dėl naujai įvestų muitų ir dėl prastesnio Kinijos su importu susijusio augimo įvertinimo rezultato, su kaupu atsvėrusio padidintos realiojo BVP augimo prognozės poveikį.

Toliau prognozuojama nedidelė euro zonos užsienio paklausa, o, palyginti su birželio mėn. prognozėmis, ji dar kiek sumažinta. Numatoma, kad euro zonos užsienio paklausos augimas 2025 m. sumažės iki 2,8 % (2024 m. buvo 3,6 %), 2026 m. – iki 1,4 %, o 2027 m. atsigaus iki 3,1 % (žr. 2 lentelę). Palyginti su 2025 m. birželio mėn. prognozėmis, 2026 m. euro zonos užsienio paklausos prognozė buvo sumažinta. Tačiau 2025–2027 m. euro zonos užsienio paklausos suminė korekcija yra mažesnė už pasaulinės prekybos prognozės korekciją – tai lemia geografinės struktūros poveikis, konkrečiau, didesnis, negu tikėtasi, antrojo ketvirčio importas į Jungtinę Karalystę ir, atsižvelgiant į Vokietijos fiskalines paskatas bei su gynyba susijusias išlaidas, padidintos prognozės Vidurio ir Rytų Europos šalims.

2 lentelė

Tarptautinė aplinka

(metiniai pokyčiai, %; korekcijos procentiniais punktais)

	2025 m. rugsėjo mėn.				Korekcijos, palyginti su 2025 m. birželio mėn.
	2024	2025	2026	2027	2024	2025	2026	2027
Pasaulio (neįskaitant euro zonos) realusis BVP	3,6	3,3	3,1	3,3	0,0	0,2	0,2	0,1
Pasaulinė (neįskaitant euro zonos) prekyba¹	4,2	2,8	1,5	3,1	0,0	–0,3	–0,2	0,0
Euro zonos užsienio paklausa²	3,6	2,8	1,4	3,1	0,1	0,0	–0,3	0,0
Pasaulinis (neįskaitant euro zonos) VKI	4,0	3,2	2,9	2,5	0,0	–0,1	0,1	0,0
Konkurentų eksporto kainos nacionaline valiuta³	2,3	1,6	2,1	2,3	–0,2	–0,2	–0,5	0,0

Pastaba: korekcijos skaičiuojamos remiantis suapvalintais skaičiais.
1 Apskaičiuota kaip importo svertinis vidurkis.
2 Apskaičiuota kaip euro zonos prekybos partnerių importo svertinis vidurkis.
3 Apskaičiuota kaip euro zonos prekybos partnerių eksporto defliatorių svertinis vidurkis.

Nepaisant infliacinio spaudimo JAV, pasaulinė bendroji infliacija prognozių laikotarpiu turėtų po truputį mažėti^[3]. Prognozuojama, kad pasaulinė bendroji infliacija pagal vartotojų kainų indeksą (VKI) sumažės: 2025 m. nuo 4,0 % lygio, buvusio 2024 m., sumažės iki 3,2 %, 2026 m. dar smuktels iki 2,9 %, o 2027 m. – iki 2,5 %. Palyginti su 2025 m. birželio mėn. prognozėmis, 2025 m. pasaulinės infliacijos prognozė šiek tiek sumažinta, atsižvelgiant į prastesnius, negu tikėtasi, didžiųjų ekonomikų (įskaitant JAV, Kiniją ir Indiją) antrojo ketvirčio rezultatus, tačiau 2026 m. prognozė buvo padidinta. Pastaroji korekcija atlikta daugiausia atsižvelgiant į pokyčius JAV – prognozuojama, kad didesni muitai ir fiskalinė plėtra turėtų sustiprinti infliacinį spaudimą. Šiuos pokyčius iš dalies atsveria sumažintos visų besiformuojančios rinkos ekonomikos šalių infliacijos prognozės – jos sumažintos, atsižvelgiant į mažesnį, negu buvo numatyta, vartotojų kainų kilimą Kinijoje ir žemesnių maisto produktų kainų poveikį.

Euro zonos konkurentų eksporto kainos turėtų kilti už istorinį vidurkį lėtesniu tempu, o tam įtakos turės vis dar mažos eksporto kainos Kinijoje. Prognozuojama, kad euro zonos konkurentų eksporto kainos (nacionalinėmis valiutomis) 2025 m. augs 1,6 %, 2026 m. – 2,1 %, o 2027 m. – 2,3 %. Šis augimo tempas yra lėtesnis už istorinį vidurkį (2000–2019 m. jis buvo 2,6 %), nes Kinijos eksporto kainų infliacija greičiausiai išliks neigiama iki 2026 m. pabaigos. 2025 ir 2026 m. prognozės sumažinimas, palyginti su 2025 m. birželio mėn. prognozėmis, susijęs su mažesnių Kinijos eksporto kainų poveikiu, o tokias kainas iš dalies lemia įsitvirtinusi gamintojų kainų defliacija ir mažesnės maisto produktų kainos, su kaupu atsveriančios kiek didesnių prielaidų dėl naftos kainų poveikį.

1 intarpas
Prielaidos dėl JAV muitų ir prekybos politikos neapibrėžtumo bei techninės prielaidos

Prielaidos dėl JAV muitų ir prekybos politikos neapibrėžtumo

Palyginti su 2025 m. birželio mėn. prognozėmis, JAV efektyvieji muitai euro zonos ir visų jos prekybos partnerių importui po JAV ir ES prekybos susitarimo ir kitų pranešimų padidėjo. Ekspertų prognozėse atsižvelgiama į muitus, jų taikymo sustabdymą ir išimtis, galiojusius iki galutinės duomenų prognozėms rengti įtraukimo dienos (rugpjūčio 28 d.), ir daroma prielaida, kad šios sąlygos nesikeis visą prognozių laikotarpį.

Daroma prielaida, kad efektyvusis muitas euro zonos prekių eksportui į JAV bus 13,1 %, t. y. bus didesnis, palyginti su birželio mėn. prognozėse daryta prielaida dėl 10,2 % (žr. A pav. a grafiką). Ši prielaida susijusi su 2025 m. liepos 27 d. prekybos susitarimu ir vėliau JAV ir ES paskelbtu bendru pareiškimu, kad visoms prekėms, kurioms netaikomi sektoriniai muitai, taikomas didesnysis iš dviejų muitų – 15 % arba didžiausio palankumo statuso muito tarifas. Šis muitas panašus į 10 % muitą, dėl kurio prielaida daryta 2025 m. birželio mėn. prognozėse. Tarp sektorinių muitų – didesni muitai plienui ir aliuminiui (padidėjo nuo birželio mėn. prognozėse numatyto 25 % iki 50 %) ir naujas 50 % muitas aliuminiui ir plienui, esančiam 407 produktų sudėtyje, taip pat bendras muitas variui. Automobiliams ir automobilių komponentams taikomas 15 % muitas (mažesnis už birželio mėn. prognozėse numatytą 25 % muitą), o orlaiviams ir orlaivių dalims šiuo metu taikomas tik didžiausio palankumo statuso muitas^[4]. Daroma prielaida, kad produktams, dėl kurių šiuo metu vykdomas tyrimas pagal 232 skirsnį, t. y. vaistiniams preparatams, puslaidininkiams ir medienai, bus taikomas toks pat muitas, koks taikytas iki D. Trumpo administracijos kadencijos pradžios, t. y. artimas nuliui. Pridėjus prekybą paslaugomis, efektyvusis muitas, palyginti su birželio mėn. prognozėse numatytu lygiu, padidėjo 1,8 procentinio punkto – iki 8,1 %.
Bendras efektyvusis JAV muitas iš visų prekybos partnerių importuojamoms prekėms padidėjo nuo birželio mėn. prognozėse numatyto 16,8 % lygio iki 21,0 % (žr. A pav., b grafiką). Tai lėmė bendrų muitų plienui ir aliuminiui padvigubinimas (nuo 25 % lygio, numatyto 2025 m. birželio mėn. prognozėse, iki 50 %), taip pat 407 išvestinių plieno ir aliuminio produktų įtraukimas į muitu apmokestinamų produktų sąrašą, naujas bendras muitas variui (50 %), dvišaliai prekybos susitarimai, pasirašyti su pagrindiniais prekybos partneriais (pvz., Europos Sąjunga, Japonija, Korėja ir Vietnamu), nuo rugpjūčio 7 d. įvesti didesni abipusiai muitai šalims, su kuriomis nebuvo sudarytas prekybos susitarimas (pvz., Indijai ir Šveicarijai), muitų Brazilijos eksportui padidinimas (iki 50 %) ir muitų Kanados eksportui padidinimas (iki 35 % padidinti muitai prekėms, neatitinkančioms JAV, Meksikos ir Kanados susitarimo), ir antriniai muitai Indijai (papildomi 25 procentiniai punktai) už tai, kad ji perka Rusijos naftą.

A pav.

2025 m. rugsėjo mėn. prognozių prielaidos dėl JAV efektyviųjų muitų prekėms, palyginti su 2025 m. birželio mėn. prognozių prielaidomis

Šaltiniai: Conteduca, Mancini, and Borin (2025), CEPII’s ”Base pour l’Analyse du Commerce International” (BACI), „World Integrated Trade Solution“, „Trade Data Monitor“ ir ECB ekspertų skaičiavimai.
Pastabos: a grafike parodytas muitų svertinis vidurkis produkto lygmeniu, remiantis 2024 m. prekybos duomenimis ir atsižvelgiant į pastovias ir laikinas išimtis. Į kategoriją „Metalai“ įtrauktas papildomas 25 % muitas plienui ir aliuminiui ir 50 % muitas variui, taip pat 50 % muitas aliuminiui ir plienui, esančiam dar 407 produktų sudėtyje. Į kategoriją „JAV ir ES susitarimas“ įtrauktas 15 % muitas automobiliams ir automobilių komponentams, didžiausio palankumo statuso muitas orlaiviams ir orlaivių dalims ir didesnysis iš dviejų muitų – 15 % arba didžiausio palankumo statuso muitas kitoms prekėms. B grafike parodytas muitų svertinis vidurkis produkto lygmeniu, remiantis 2023 m. prekybos duomenimis ir atsižvelgiant į pastovias ir laikinas išimtis. Į kategoriją „Metalai“ įtrauktas dukart didesnis muitas plienui ir aliuminiui (nuo 25 % lygio, numatyto 2025 m. birželio mėn. prognozėse, 2025 m. rugsėjo mėn. prognozėse padidintas iki 50 %), 50 % bendras JAV muitas variui ir 50 % muitas plienui ir aliuminiui, esančiam dar 407 produktų sudėtyje. Į kategoriją „Kita“ įtraukti padidinti muitai Brazilijai ir Kanadai, antriniai muitai Indijai, didesni abipusiai muitai, apie kuriuos paskelbta 2025 m. rugpjūčio 1 d., ir preliminarūs JAV ir pagrindinių prekybos partnerių (pvz., Vietnamo, Japonijos ir Korėjos) prekybos susitarimai.

Prekybos politikos neapibrėžtumas mažėjo greičiau, negu buvo numatyta birželio mėn. prognozėse, tačiau, palyginti su istoriniais standartais, tebėra didelis. Liepos mėn. prekybos politikos neapibrėžtumas buvo maždaug 55 % mažesnis už birželio mėn. prognozėse numatytą lygį, o tam didžiausią įtaką padarė paskelbti prekybos sandoriai^[5]. Todėl daroma prielaida, kad prognozių laikotarpiu, palyginti su ankstesnėmis prognozėmis, prekybos politikos neapibrėžtumas bus mažesnis, tačiau vis dar didelis, ir panašiu tempu po truputį mažės toliau (žr. B pav., a grafiką).

Dėl didesnių JAV muitų ir prekybos politikos neapibrėžtumo 2025–2027 m. euro zonos realiojo BVP augimo prognozė iš viso sumažinta 0,7 procentinio punkto (žr. B pav. b grafiką), palyginti su kovo mėn. prognozėmis, tačiau poveikis infliacijai yra nedidelis. Vertinama, kad nuo birželio mėn. taikomos prielaidos dėl šiek tiek didesnių muitų iš viso darys papildomą –0,1 procentinio punkto poveikį, palyginti su 2025 m. birželio mėn. prognozėmis, o labiausiai šis poveikis pasireikš 2025 ir 2026 m. Nedidelis poveikis, neįskaitant valiutos kurso poveikio, susijęs tiek su nedideliais efektyviųjų muitų pokyčiais, tiek su tuo, kad muitai padidinti santykinai mažiau negu kitiems su JAV prekiaujantiems konkurentams (žr. A pav.). Kalbant apie prekybos politikos neapibrėžtumą, pažymėtina, kad, neapibrėžtumui šiek tiek sumažėjus nuo birželio mėn. prognozių, realiojo BVP augimo rodiklis šiek tiek kilstelėtas. Prognozuojama, kad dėl šių dviejų iš dalies vienas kitą atsveriančių veiksnių bendras muitų ir neapibrėžtumo poveikis BVP augimui bus šiek tiek labiau neigiamas, negu numatyta birželio mėn. prognozėse, ir 2025–2027 m. laikotarpiu sudarys iš viso –0,7 procentinio punkto. Kaip ir birželio mėn. prognozėse, JAV muitų ir neapibrėžtumo poveikis euro zonos infliacijai pagal SVKI vertinamas kaip labai nedidelis – bendras poveikis 2025–2027 m. bus mažesnis negu 0,2 procentinio punkto.

B pav.

Ekspertų prielaidos dėl prekybos politikos neapibrėžtumo ir muitų bei neapibrėžtumo poveikio augimui

Šaltiniai: Caldara et al., “Does Trade Policy Uncertainty Affect Global Economic Activity?”, September 4 2019, ir ECB ekspertų skaičiavimai.
Pastabos: a grafike parodytas „grynasis“ prekybos politikos neapibrėžtumo matas (žr. 5 išnašą). Paskutiniai duomenys – 2025 m. liepos mėn. B grafike į įverčius neįtrauktas muitų poveikis techninėms prielaidoms (pvz., dėl valiutos kurso).

Techninės prielaidos

Palyginti su 2025 m. birželio mėn. prognozėmis, pagrindiniai techninių prielaidų pokyčiai yra didesnės naftos kainos, mažesnės dujų ir žaliavų kainos ir stipresnis euro kursas, o finansinės prielaidos iš esmės nepakito. Prielaidos dėl 2025–2027 m. naftos kainų vidutiniškai padidintos apie 3 %, dėl elektros energijos kainų – apie 2 %, o dėl didmeninių dujų kainų – šiek tiek sumažintos. Taip pat daroma prielaida, kad ES 1-ojoje apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemoje (ATLPS 1) apyvartinių taršos leidimų kaina buvo truputį mažesnė, o ES 2-ojoje apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemoje (ATLPS 2) kaina nesikeitė. Žaliavų, neįskaitant energijos, kainos šiek tiek sumažintos. Nuo birželio mėn. prognozių euro kursas JAV dolerio atžvilgiu pakilo 3,3 %, o nominalusis efektyvusis kursas pakilo 2,3 %. Prielaidos dėl palūkanų normų iš esmės nepakito.

Lentelė

Techninės prielaidos

	2025 m. rugsėjo mėn.				Korekcijos, palyginti su 2025 m. birželio mėn.
	2024	2025	2026	2027	2025	2026	2027
Žaliavos:
Naftos kaina (JAV dol. už barelį)	81,2	69,7	65,1	65,1	4,5	3,7	1,4
Gamtinių dujų kainos (Eur / MWh)	34,4	37,3	32,9	29,7	–1,8	–1,2	1,4
Didmeninės elektros energijos kainos (Eur / MWh)	77,7	84,6	77,8	73,2	2,8	0,4	1,9
ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos ATLPS 1 leidimai (Eur / t)	65,2	70,7	71,9	73,8	–0,9	–1,8	–2,2
ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos ATLPS 2 leidimai (Eur / t)	–	–	–	59,0	–	–	0,0
Žaliavų, neįskaitant energijos, kainos, JAV dol. (metiniai pokyčiai, %)	9,2	4,8	–1,0	0,9	–2,0	–0,6	0,3
Valiutų kursai:
JAV dol. ir euro kursas	1,08	1,13	1,16	1,16	1,9	3,3	3,3
Euro nominalusis efektyvusis kursas (EK41) (1999 m. I ketv. = 100)	124,1	127,7	129,9	129,9	1,2	2,3	2,3
Finansinės prielaidos:
3 mėn. EURIBOR (%, per metus)	3,6	2,2	1,9	2,1	0,0	0,0	–0,1
10 m. vyriausybės obligacijų pajamingumas (%, per metus)	2,9	3,1	3,4	3,6	0,0	0,0	0,0

Pastabos: lygių korekcijos išreikštos procentais, o augimo tempų – procentiniais punktais ir procentais per metus. Augimo tempų ir palūkanų normų korekcijos apskaičiuotos remiantis vienos dešimtosios tikslumu suapvalintais skaičiais, o procentais išreikštos korekcijos apskaičiuotos remiantis nesuapvalintais skaičiais. Techninės prielaidos dėl euro zonos palūkanų normų ir žaliavų kainų grindžiamos rinkos lūkesčiais (galutinė duomenų įtraukimo data – 2025 m. rugpjūčio 15 d.). Naftos kainos – tai „Brent“ žalios naftos neatidėliotinų sandorių ir ateities sandorių kainos. Dujų kainos – tai Nyderlandų TTF dujų neatidėliotinų sandorių ir ateities sandorių kainos. Elektros energijos kainos – tai penkių didžiausių euro zonos šalių vidutinės didmeninės neatidėliotinų sandorių ir ateities sandorių kainos. ES ATLPS1 apyvartinių taršos leidimų „sintetinė“ ateities sandorių kaina nustatoma kaip dviejų artimiausių Europos energijos biržos apyvartinių taršos leidimų ateities sandorių linijiniu būdu interpoliuota mėnesio pabaigos vertė. Tada apskaičiuojamas apyvartinių taršos leidimų ateities sandorių kainų mėnesio vidurkis kaip metinio dažnio ekvivalentas. Jeigu prasmingų prekybos ATLPS2 leidimais duomenų neturima, ekspertai prielaidas dėl kainos nustatė pagal mažiausią kainą, kurią viršijus būtų išleisti papildomi apyvartiniai taršos leidimai, ir tą kainą atnaujino pagal 2027 m. kainas (daugiau apie tai – 2024 m. gruodžio mėn. Eurosistemos ekspertų prognozių 2 intarpe „Su klimato kaita susijusių pertvarkų politikos poveikio augimui ir infliacijai vertinimas“). Žaliavų kainų raida įvertinama pagal dešimties darbo dienų laikotarpio iki galutinės duomenų įtraukimo dienos ateities sandorių rinkas. Dvišaliai valiutos kursai prognozių laikotarpiu greičiausiai nesikeis ir bus tokie, kokie vidutiniškai buvo dešimt darbo dienų iki galutinės duomenų įtraukimo dienos. Prielaidos dėl euro zonos 10 m. vyriausybės obligacijų nominaliojo pajamingumo grindžiamos šalių 10 m. obligacijų pajamingumo svertiniu vidurkiu, svorius apskaičiuojant pagal metinius BVP duomenis. Kai turima reikiamų duomenų, konkrečios šalies 10 m. vyriausybės obligacijų nominalusis pajamingumas apibrėžiamas kaip 10 m. lyginamųjų obligacijų pajamingumas, pratęstas naudojant išankstinių sandorių nominalųjį pajamingumą, kuris išvedamas iš atitinkamų konkrečios šalies paskutinės duomenų įtraukimo dienos pajamingumo kreivių. Kitų šalių 10 m. vyriausybės obligacijų pajamingumas apibrėžiamas kaip 10 m. lyginamųjų obligacijų pajamingumas, pratęstas techninėms prielaidoms dėl euro zonos nerizikingų ilgalaikių palūkanų normų pritaikius pastovią (paskutinės duomenų įtraukimo dienos) maržą.

3 Realioji ekonomika

Po daug spartesnio, negu prognozuota, augimo pirmąjį ketvirtį euro zonos ekonominis aktyvumas 2025 m. antrąjį ketvirtį padidėjo 0,1 %, t. y. kiek mažiau, negu numatyta birželio mėn. prognozėse (žr. 1 pav.). Dėl 2025 m. pirmojo ketvirčio rezultatų ir pakoreguotų didesnių 2024 m. ketvirtojo ketvirčio duomenų antrąjį ketvirtį BVP vis dar buvo apie 0,5 % didesnis, negu numatyta birželio mėn. prognozėse. 2025 m. pirmąjį ketvirtį augimą labai skatino eksporto paankstinimas prieš JAV įvedant didesnius muitus. Antrąjį ketvirtį šis poveikis pradėjo slopti, pirmiausia dėl pokyčių Airijos farmacijos sektoriuje, bet ne vien dėl to. Lyginant įvairius sektorius, pažymėtina, kad slopstant prekybos paankstinimo poveikiui, antrąjį ketvirtį pramonės aktyvumas buvo nedidelis. Prekių paklausa atitinkamai toliau didėjo, o ją skatino augančios realiosios pajamos. Veiklos intensyvumas didėjo ir paslaugų sektoriuje.

Atsižvelgiant į numatomą tolesnį eksporto paankstinimo poveikio mažėjimą, ypač Airijoje, ir į didesnius muitus, numatoma, kad trečiąjį ketvirtį ekonominis aktyvumas stagnuos, tačiau ketvirtąjį ketvirtį jis turėtų atsigauti. Sudėtinis produkcijos pirkimo vadybininkų indeksas (PVI) rugpjūčio mėn. padidėjo iki 51,0 ir rodo, kad augimo tempas yra teigiamas. Pramonės sektoriaus atsigavimas buvo ryškesnis – apdirbamosios gamybos PVI buvo 52,5, o iš paslaugų sektoriaus PVI ir toliau matyti, kad augimas vis dar yra nedidelis (50,5). Liepos mėn. pagerėjęs Europos Komisijos ekonominių vertinimų rodiklis rugpjūčio mėn. vėl sumažėjo ir tebėra nedidelis. Kitaip nei iš apklausų rodiklių, iš birželio mėn. pramonės gamybos duomenų ryškėja pramonės sektoriuje tebesitęsiantys sunkumai, iš dalies susiję su prekybos paankstinimo poveikio mažėjimu ir su pastoviomis konkurencingumo problemomis. Pagrindiniame prognozių scenarijuje daroma prielaida, kad prognozių laikotarpiu Europos Sąjungai taikomi JAV muitai išliks tokie, kokie buvo paskelbti liepos 27 d., JAV ir ES sudarius prekybos susitarimą, ir kad prekybos politikos neapibrėžtumas po truputį mažės, tačiau išliks didesnis ir slopins aktyvumą, bet šis poveikis silpnės (žr. 1 intarpą). 2025 m. trečiąjį ketvirtį, išblėsus anksčiau pasireiškusiam prekybos paankstinimo poveikiui, numatomas staigus Airijos ekonomikos augimo susitraukimas turėtų atsverti 0,2 % augimą likusioje euro zonos dalyje ir lemti euro zonos aktyvumo stagnaciją (žr. 1 pav. c grafiką). Vertinama, kad dėl šiek tiek didesnių, negu manyta anksčiau, muitų, bet mažesnio neapibrėžtumo augimas ketvirtąjį ketvirtį vėl paspartės iki 0,2 %. Pastarųjų ketvirčių augimo rezultatai ir istorinių duomenų korekcijos nulėmė beveik visą 2025 metais prognozuojamą 1,2 % metinį augimą (žr. 1 pav. d grafiką).

1 pav.

Euro zonos realusis BVP

Pastabos: istoriniai duomenys gali skirtis nuo pateiktų naujausiose Eurostato publikacijose, nes dalis duomenų buvo paskelbta po galutinės duomenų įtraukimo šioms prognozėms rengti dienos. Vertikalia linija pažymėta šių prognozių laikotarpio pradžia. Greta pagrindinių prognozuojamų verčių a grafike pažymėti (pagal struktūrą simetriniai) intervalai parodo neapibrėžtumo laipsnį. Šie intervalai nustatyti remiantis ankstesnių prognozių paklaidomis, įtraukus korekcijas dėl išskirčių. Intervalai (nuo tamsiausio iki šviesiausio) atitinka 30 %, 60 % ir 90 % tikimybę, kad realiojo BVP augimo rezultatai pateks į atitinkamus intervalus. Plačiau apie tai žr. 2023 m. kovo mėn. ECB ekspertų makroekonominių prognozių euro zonai intarpą „Prognozių neapibrėžtumo paaiškinimas“. C grafike raudonais stulpeliais pažymėtas Airijos realiojo BVP augimo poveikis agreguotam euro zonos rodikliui, žaliais stulpeliais – augimas kitose euro zonos šalyse. D grafike pavaizduotas perkeliamasis poveikis yra augimo t–1 metais poveikis augimo t metais tempui. Stulpelis raudonais dryželiais – tai 2025 m. pirmojo ir antrojo ketvirčių rezultatų poveikis augimui 2025 m.

Prognozuojama, kad, didėjant disponuojamosioms pajamoms, mažėjant neapibrėžtumui, stiprėjant užsienio paklausai ir taikant su gynyba bei infrastruktūra susijusias fiskalines paskatas, ketvirtinis realiojo BVP augimas vidutiniu laikotarpiu padidės iki 0,3 %. Privačiojo vartojimo augimą turėtų palaikyti didėjanti namų ūkių perkamoji galia, kurią skatins nedidelis darbo užmokesčio ir užimtumo augimas (nepaisant to, kad darbo rinka šiek tiek vėsta), mažėjanti infliacija ir po truputį mažėjantis namų ūkių taupymo lygis. Prognozių laikotarpiu, mažėjant neapibrėžtumui, didėjant išlaidoms gynybai ir infrastruktūrai, tebesitęsiat paramai pagal priemonę „Next Generation EU“ (NGEU) ir dėl ciklinio atsigavimo gerėjant paklausos sąlygoms, investicijos turėtų po truputį didėti. Tačiau dėl vangios užsienio paklausos (greičiausiai ji bus vangi ir 2026 m. pradžioje), tebesitęsiančių euro zonos konkurencingumo problemų, didesnių muitų ir stipresnio valiutos kurso eksporto rinkos dalis greičiausiai mažės ir toliau, o tai, remiantis vertinimais, taip pat slopins verslo investicijų atsigavimą. Pirmąjį pusmetį paskelbtos fiskalinės priemonės, susijusios su gynyba ir infrastruktūra, turėtų šiek tiek paspartinti augimą vidutiniu laikotarpiu – jų indėlis prognozių laikotarpiu turėtų sudaryti iš viso 0,25 procentinio punkto. Apskritai numatoma, kad nuo 2026 m. pradžios BVP per ketvirtį vis dar augs po 0,3 %. Vertinama, kad metinio vidutinio realiojo BVP augimo sumažėjimą nuo 1,2 % (2025 m.) iki 1,0 % (2026 m.) nulėmė mažesnis perkeliamasis poveikis 2026 m. po numatomo vangaus augimo 2025 m. antrąjį pusmetį (žr. 1 pav. d grafiką).

Tikėtina, kad neigiamas poveikis augimui dėl ankstesnio pinigų politikos griežtinimo jau pasireiškė, o pinigų politikos palūkanų normų mažinimas nuo 2024 m. birželio mėn. dabar turėtų pradėti skatinti augimą. Atsižvelgiant į pinigų politikos palūkanų normų mažinimą nuo 2024 m. birželio mėn. ir remiantis rinkos lūkesčiais dėl būsimos palūkanų normų raidos, fiksuotais iki galutinės duomenų prognozėms parengti įtraukimo datos (žr. 1 intarpą), numatoma, kad neigiamo ankstesnio pinigų politikos griežtinimo ciklo poveikio ekonomikos augimui likusią 2025 m. dalį turėtų beveik nebelikti. Tačiau ankstesnio ir būsimo poveikio mastas ir trukmė yra labai neapibrėžti.

Realiojo BVP augimą ir toliau turėtų skatinti privatusis vartojimas. Kalbant apie išlaidas (žr. 2 pav. a grafiką), numatoma, kad prognozių laikotarpiu privatusis vartojimas sparčiai augs ir bus daugiausiai prie realiojo BVP augimo prisidėsiantis veiksnys. Be to, nuo 2025 iki 2027 m. valdžios sektoriaus vartojimas ir bendros investicijos turėtų kasmet didėti, o numatomą stiprų poveikį, kilsiantį dėl staigaus viešųjų investicijų sumažėjimo 2027 m. pasibaigus finansavimui NGEU dotacijomis, turėtų kompensuoti privačiosios investicijos. Tačiau grynojo eksporto indėlis į realiojo BVP augimą 2025 ir 2026 m. – priešingai – bus neigiamas. Importo indėlis (atitinkamai –1,2 ir –0,9 procentinio punkto) nusveria eksporto indėlį (atitinkamai 0,6 ir 0,5 procentinio punkto), tačiau tai iš dalies atsveria teigiamas atsargų pokyčio indėlis 2025 m. (žr. 2 pav. b grafiką). Labai didelis atsargų svyravimas 2025 m. susijęs su atsargų kaupimu ir mažinimu, kurį skatino prekybos paankstinimas ir vėlesnis šio paankstinimo poveikio sumažėjimas.

2 pav.

Euro zonos realiojo BVP augimo suskaidymas pagal pagrindines išlaidų sudedamąsias dalis

Pastabos: duomenys pakoreguoti dėl sezoniškumo ir darbo dienų skaičiaus. Istoriniai duomenys gali skirtis nuo pateiktų naujausiose Eurostato publikacijose, nes dalis duomenų buvo paskelbta po galutinės duomenų įtraukimo šioms prognozėms rengti dienos. Vertikalia linija pažymėta prognozių laikotarpio pradžia. Korekcijos apskaičiuotos remiantis nesuapvalintais skaičiais.

Palyginti su 2025 m. birželio mėn. prognozėmis, 2025 m. realiojo BVP augimo prognozė padidinta 0,3 procentinio punkto, 2026 m. prognozė sumažinta 0,1 procentinio punkto, o 2027 m. prognozė nepakeista. 2025 m. prognozės padidinimas yra susijęs su teigiamu perkeliamuoju poveikiu, kurį daro istorinių duomenų korekcijos, taip pat su gerokai geresniais, negu numatyta, 2025 m. pirmojo ketvirčio duomenimis ir naujausiais rodikliais, rodančiais, kad trečiąjį ketvirtį augimas turėtų būti kiek spartesnis (žr. 3 pav.). Šiek tiek didesni muitai, silpnesnė užsienio paklausa ir su stipresniu euru susijęs kainų konkurencingumo sumažėjimas su kaupu atsveria didėjančio pasitikėjimo poveikį ekonominiam aktyvumui, todėl 2026 m. augimo prognozė sumažinta 0,1 procentinio punkto. 2027 m. prognozė nepakito. Kalbant apie išlaidų sudedamąsias dalis (žr. 2 pav. b grafiką), matyti, kad 2025 m. daugiausiai koreguotos investicijų (daugiau negu pusė korekcijų susijusios su kintančiomis investicijomis į intelektinės nuosavybės produktus Airijoje) ir grynojo eksporto prognozės.

3 pav.

Realiojo BVP augimo prognozių korekcijos, palyginti su 2025 m. birželio mėn. prognozėmis – išskaidymas į perkeliamąjį ir tais pačiais metais daromą poveikį

Pastabos: vertikalia linija pažymėta prognozių laikotarpio pradžia. Korekcijos apskaičiuotos remiantis nesuapvalintais skaičiais. Stulpelis raudonais dryželiais – tai 2025 m. pirmojo ir antrojo ketvirčių rezultatų poveikis 2025 m. augimui.

3 lentelė

Realiojo BVP, prekybos ir darbo rinkos prognozės

(metiniai pokyčiai, %, jeigu nenurodyta kitaip; korekcijos procentiniais punktais)

	2025 m. rugsėjo mėn.				Korekcijos, palyginti su 2025 m. birželio mėn.
	2024	2025	2026	2027	2024	2025	2026	2027
Realusis BVP	0,8	1,2	1,0	1,3	0,0	0,3	–0,1	0,0
Privatusis vartojimas	1,1	1,3	1,3	1,3	0,1	0,1	0,1	0,1
Valdžios sektoriaus vartojimas	2,3	1,6	1,1	1,1	–0,3	0,0	–0,1	0,1
Investicijos	–2,1	2,1	1,7	1,8	–0,3	1,4	0,0	–0,1
Eksportas¹	0,7	1,3	1,1	2,5	–0,4	0,8	–0,5	–0,1
Importas¹	–0,2	2,8	2,0	2,7	–0,4	0,9	0,0	0,0
Indėlis į BVP:
Vidaus paklausa	0,6	1,5	1,2	1,3	–0,1	0,3	–0,1	0,0
Grynasis eksportas	0,4	–0,6	–0,3	0,0	0,0	0,0	–0,2	–0,1
Atsargų pokyčiai	–0,2	0,4	0,1	0,0	0,1	0,0	0,1	0,0
Realiosios disponuojamosios pajamos	2,4	0,9	0,9	0,7	0,2	0,1	–0,1	–0,1
Namų ūkių taupymo norma (disponuojamųjų pajamų %)	15,0	14,8	14,5	14,0	0,0	0,1	0,0	–0,1
Užimtumas²	1,0	0,6	0,5	0,5	0,0	0,0	0,0	–0,1
Nedarbo lygis	6,4	6,4	6,3	6,1	0,0	0,1	0,0	0,1
Einamoji sąskaita (BVP %)	2,6	2,4	2,5	2,5	–0,1	–0,3	–0,1	–0,1

Pastabos: realiojo BVP ir jo sudedamųjų dalių dydžiai pateikti remiantis dėl sezoniškumo ir darbo dienų skaičiaus pakoreguotais duomenimis. Istoriniai duomenys gali skirtis nuo pateiktų naujausiose Eurostato publikacijose, nes dalis duomenų buvo paskelbta po galutinės duomenų įtraukimo šioms prognozėms rengti dienos. Korekcijos apskaičiuotos remiantis suapvalintais skaičiais. Duomenis galima atsisiųsti, taip pat ir kas ketvirtį, iš makroekonominių prognozių duomenų bazės ECB interneto svetainėje.
1 Įskaitant prekybą euro zonoje.
2 Dirbantys asmenys.

Numatoma, kad privatusis vartojimas didės, o jį skatins darbo užmokesčio didėjimas ir nuoseklus taupymo normos mažėjimas. Privatusis vartojimas 2025 m. pirmąjį ketvirtį toliau didėjo; tikėtina, kad jis didės ir antrąjį ketvirtį, nors jo augimas, palyginti su 2024 m. pabaiga, tvyrant prekybos santykių įtampai ir dėl to mažėjant pasitikėjimui, šiek tiek sulėtės. Namų ūkių išlaidos, 2023–2024 m. didėjusios maždaug 0,8 % metiniu tempu, 2025–2027 m. turėtų augti sparčiau – 1,3 %. Šis atsigavimas daugiausia susijęs su realiųjų disponuojamųjų pajamų augimu, o jį labiausiai palaiko pajamos iš darbo užmokesčio ir, mažesniu mastu, su darbo užmokesčiu nesusijusios pajamos, ypač pajamos iš savarankiško darbo. Be to, privačiojo vartojimo augimą turėtų teigiamai paveikti šioks toks vis dar aukštos taupymo normos sumažėjimas, pamažu normalizuojantis vartotojų išlaidų ir taupymo įpročiams. Atsižvelgiant į tai, kad darbo rinka turėtų apskritai išlikti atspari ir ateityje, numatoma, kad vidutiniu laikotarpiu prie istorinio lygio pamažu artėjantis vartotojų pasitikėjimas gali prisidėti prie nuoseklaus taupymo normos mažėjimo (žr. 4 pav.). Tačiau namų ūkių taupymo norma apskritai ir toliau greičiausiai bus didesnė, nes palūkanų normos tebėra šiek tiek didesnės už istorinį vidurkį, o teikiamoms paskoloms tebėra taikomos griežtos sąlygos.

4 pav.

Namų ūkių vartojimas, pajamos ir santaupos

Pastabos: duomenys pakoreguoti dėl sezoniškumo ir darbo dienų skaičiaus. Didėjanti namų ūkių taupymo norma neigiamai veikia vartojimo augimą. Istoriniai duomenys gali skirtis nuo pateiktų naujausiose Eurostato publikacijose, nes dalis duomenų buvo paskelbta po galutinės duomenų įtraukimo šioms prognozėms rengti dienos. Dėl statistinių neatitikimų tarp nacionalinių ir sektorinių sąskaitų ir skirtingų jų skelbimo tvarkaraščių atsiranda nedidelių skirtumų tarp privačiojo vartojimo augimo rodiklių ir atitinkamo poveikio, kurį daro pajamos ir (invertuotas) namų ūkių taupymo normos pokytis. Vertikalia linija pažymėta šių prognozių laikotarpio pradžia.

Vertinama, kad 2025 m. antrąjį ketvirtį investicijos į būstą susitraukė, bet, švelnėjant finansavimo sąlygoms ir kylant namų ūkių realiosioms pajamoms, turėtų atsigauti. Atsižvelgiant į gerus 2025 m. pirmojo ketvirčio rezultatus, vertinama, kad antrąjį ketvirtį investicijos į būstą sumažėjo, tačiau artimiausiais ketvirčiais turėtų augti sparčiau. Investicijų į būstą atsigavimas susijęs su pagerėjusia būsto paklausa – tai patvirtina ir pastaruoju metu padidėjęs išduodamų gyvenamosios paskirties pastatų statybos leidimų skaičius. Atsigavimas taip pat sietinas su tuo, kad nuo 2023 m. pabaigos stabiliai mažėja būsto paskolų palūkanų normos, prie jo prisideda ir namų ūkių realiųjų pajamų augimas.

Nors artimiausiu laikotarpiu verslo investicijas iškreips su muitais susiję veiksniai, vidutiniu laikotarpiu šios investicijos turėtų po truputį atsigauti, skatinamos intensyvėjančio ekonominio aktyvumo, mažėjančio neapibrėžtumo ir nacionalinės politikos poveikio. Įvertinta (net ir atsižvelgus į investicijų į intelektinės nuosavybės produktus nepastovumą Airijoje), kad po nedidelio padidėjimo pirmąjį ketvirtį, kurį paskatino prekybos paankstinimas prieš įvedant didesnius muitus, antrąjį ketvirtį euro zonos verslo investicijos stagnavo. Prognozuojama, kad 2025 m. trečiąjį ketvirtį jos šiek tiek susitrauks, nes išblės išankstinių lūkesčių poveikis, susijęs su prekybos paankstinimu, tam įtakos taip pat turės didesnis politikos neapibrėžtumas, didesni muitai ir euro kurso kilimas. Sparčiau augant vidaus ir užsienio paklausai, mažėjant neapibrėžtumui ir įgyvendinant nacionalinę politiką, kuria skatinamos papildomos su išlaidomis gynybai ir infrastruktūrai susijusios privačiosios investicijos, verslo investicijos 2025 m. ketvirtąjį ketvirtį turėtų pradėti didėti.

Euro zonos eksporto perspektyvas vis dar temdo didesni JAV muitai, euro kurso kilimas ir nemažėjantis konkurencinis spaudimas. JAV muitų įvedimas, kaip nurodyta JAV ir ES prekybos susitarime (žr. 1 intarpą), dar labiau apribojo euro zonos eksporto perspektyvas. Euro zonos įmonėms greičiausiai bus sudėtinga konkuruoti su JAV vidaus rinkos gamintojais, nors dauguma euro zonos produktams taikomų muitų yra mažesni už kitų eksportuojančių šalių produktams taikomus muitus. Kartu numatoma, kad dėl euro kurso kilimo vidutiniu laikotarpiu euro zonos prekių konkurencingumas pasaulio rinkose mažės. Vertinama, kad dėl to euro zonos, palyginti su kitais JAV prekybos partneriais, konkurencingumas apskritai didės nedaug, o kainų konkurencingumas, palyginti su JAV gamintojais, akivaizdžiai sumažėjo (žr. 5 pav.).

5 pav.

Efektyviųjų muitų ir valiutų kursų pokyčiai JAV rinkoje nuo dabartinės JAV administracijos kadencijos pradžios

Šaltiniai: Pasaulio banko platforma „Integrated Trade Solution“, „Trade Data Monitor“, CEPII „Base pour l’Analyse du Commerce International“ (BACI), ECB ir ECB ekspertų skaičiavimai.
Pastabos: naujausias efektyvusis muitas apskaičiuotas tik prekėms ir apima naujus visoms šalims taikomus muitus aliuminiui ir plienui, esančiam produktų, įtrauktų į naująjį 407 produktų kategorijų sąrašą, sudėtyje, ir 50 % muitą Indijai. Valiutų kurso pokyčiai apskaičiuoti dešimties dienų laikotarpį iki rugpjūčio 15 d. palyginus su dešimties dienų laikotarpiu iki 2025 m. sausio 17 d. Agreguotas rodiklis „Išsk. EZ“ apskaičiuotas remiantis 23 pagrindiniais JAV prekybos partneriais, kuriems kartu su euro zona tenka 89 % visos JAV prekybos prekėmis. Apskaičiuojant efektyvųjį muitą euro zonai atsižvelgta į muitų režimą, išdėstytą rugpjūčio 21 d. JAV ir ES bendrame pareiškime, pagal kurį automobiliams ir automobilių dalims taikomi 15 % muitai.

Nors sumažėjus prekybos politikos neapibrėžtumui padėtis kiek palengvėjo, neapibrėžtumas tebėra didelis, palyginti su istoriniu lygiu. Visų pirma, tam tikrą neapibrėžtumą vis dar kelia JAV ir ES prekybos susitarimas dėl vaistinių preparatų ir puslaidininkių (šiuo metu galioja tokie patys muitai kaip iki dabartinės JAV administracijos kadencijos pradžios, tačiau po JAV tyrimo pagal 232 skirsnį jie gali padidėti iki 15 % viršutinės ribos), o tai gali dar labiau paveikti euro zonos eksportą. Nors pirmąjį ketvirtį euro zonos eksportas padidėjo (dėl įmonių išankstinių užsakymų prieš įvedant didesnius JAV muitus), prekybos paankstinimo poveikiui išblėsus, augimas nebespartėja. Ateityje dėl konkurencingumo problemų euro zonos eksportui greičiausiai bus sunku neatsilikti nuo pasaulinės paklausos, o dėl to gali būti prarasta dar didesnė eksporto rinkos dalis. Palyginti su 2025 m. birželio mėn. prognozėmis, 2025 m. euro zonos eksporto prognozė padidinta iki 1,3 %, atsižvelgiant į laikinai dėl prekybos paankstinimo paspartėjusį augimą pirmąjį ketvirtį, 2026 m. augimas turėtų sulėtėti iki 1,1 %, o 2027 m. atsigauti iki 2,5 %.

Kalbant apie importą, pažymėtina, kad prognozuojamas spartus augimas: euro zonos importas 2025 m. turėtų augti 2,8 %, 2026 m. – 2,0 %, 2027 m. – 2,7 %. Vertinama, kad iš dalies šį augimą skatina eksporto paankstinimas 2025 m. pradžioje, gerokai išaugęs tiekimas iš Kinijos ir padidėjusios vidaus investicijos. Apskritai, grynosios prekybos indėlis į euro zonos ekonomikos augimą turėtų būti neigiamas: 2025 m. šis indėlis turėtų sudaryti –0,6 procentinio punkto, o 2026 m. būti –0,3 procentinio punkto. 2027 m. grynosios prekybos indėlis į augimą turėtų būti neutralus.

Vertinama, kad darbo rinka iš esmės išliks atspari, o nedarbo lygis 2026 ir 2027 m. turėtų sumažėti. Numatoma, kad nedarbo lygis 2025 m. padidės ir antrąjį pusmetį pasieks aukščiausią lygį (žr. 6 pav., a grafiką). Vėliau vidutiniu laikotarpiu, 2027 m. ketvirtąjį ketvirtį, jis turėtų sumažėti iki istoriškai žemiausio 6,0 % lygio. Prognozuojama, kad darbo jėgos augimas prognozių laikotarpiu lėtės (iš dalies dėl demografinių pokyčių), o tai irgi lems bedarbių skaičiaus mažėjimą vidutiniu laikotarpiu (iš dalies dėl mažesnio vyresnio amžiaus darbuotojų nedarbo lygio). Palyginti su birželio mėn. ekspertų prognozėmis, prognozuojamas nedarbo lygis iš esmės nesikeis ir prognozių laikotarpiu svyruos nedideliu intervalu nuo 6,0 % iki 6,4 %. 2027 m. nedarbo lygio prognozė padidinta 0,1 procentinio punkto.

6 pav.

Nedarbo lygis ir užimtumas

Pastaba: vertikalia linija pažymėta šių prognozių laikotarpio pradžia.

Numatoma, kad prognozių laikotarpiu užimtumo augimas lėtės. Apskritai prognozuojama, kad 2025 m. užimtumas augs 0,6 % (žr. 6 pav. b grafiką), taigi trumpuoju laikotarpiu jis bus spartus. Šį pastovų užimtumo augimą 2025 m. iš dalies lemia spartus darbo jėgos augimas. Tačiau darbo jėgos augimas prognozių laikotarpiu turėtų sulėtėti ir kartu lėtinti užimtumo augimą. Nors 2025 m. pirmąjį ketvirtį užimtumo augimas buvo šiek tiek mažesnis, negu numatyta birželio mėn. prognozėse, antrojo ketvirčio rezultatai buvo šiek tiek didesni už birželio mėn. prognozes. Prognozuojama, kad kitą metų dalį užimtumas ir toliau augs sparčiau, negu numatyta anksčiau.

2025 m. darbo našumas augo sparčiau, negu prognozuota anksčiau, ir jo ciklinis atsigavimas turėtų tęstis. Darbo našumo augimas turėtų išlikti teigiamas visą prognozių laikotarpį, bet jis vis dar bus gerokai lėtesnis negu iki pandemijos (žr. 7 pav.). Atsigavimą ir toliau lėtina struktūriniai veiksniai, pavyzdžiui, laipsniškas ekonominio aktyvumo persikėlimas į paslaugų sektorių, su ekonomikos žalinimu susijusios pertvarkos išlaidos, ilgiau trunkantis neigiamas energijos kainų sukrėtimo poveikis, lėtas itin novatoriškų dirbtinio intelekto technologijų diegimas ir gyventojų senėjimas. Didesnis darbo našumo augimas 2025 m., palyginti su birželio mėn. prognozėmis, prognozuojamas daugiausia atsižvelgiant į padidintą BVP augimo prognozę (didele dalimi dėl tam tikrą svyravimą lėmusio Airijos duomenų pokyčių). Dėl šios ankstesnių duomenų korekcijos 2025 m. pirmojo ketvirčio darbo našumo prognozė padidinta 0,4 procentinio punkto. Palyginti su birželio mėn. prognozėmis, visų 2025 m. darbo našumo augimo prognozė padidinta 0,2 procentinio punkto. 2026 m. našumo augimo prognozė sumažinta. Tam daugiausiai įtakos turėjo sumažinta BVP augimo prognozė, o užimtumo augimo prognozė iš esmės nepakito.

7 pav.

Darbo našumas vienam samdomajam darbuotojui

4 Fiskalinė perspektyva

Prognozuojama, kad fiskalinės politikos pozicija euro zonoje 2025 m. bus griežtinama nedaug, 2026 m. ji turėtų būti švelninama, o 2027 m. – griežtinama vėl šiek tiek daugiau (žr. 4 lentelę)^[6]. Numatoma, kad 2024 m. gerokai griežtėjusi tiek dėl nediskretinių veiksnių, tiek dėl fiskalinės politikos priemonių fiskalinės politikos pozicija 2025 m. griežtės tik šiek tiek ir daugiausia dėl diskretinių pajamų priemonių. Prie jų priskiriamas socialinio draudimo įmokų didinimas ir, mažesniu mastu, tiesioginių bei netiesioginių mokesčių didinimas^[7]. Šiuos mokesčių padidinimus iš dalies atsveria toliau didėjančios viešosios išlaidos ir laisvesnė fiskalinė politika, susijusi su nediskretiniais veiksniais^[8]. Prognozuojama, kad 2026 m. fiskalinės politikos pozicija švelnės, daugiausia dėl didesnių viešųjų investicijų. Jos susijusios su didesnėmis išlaidomis gynybai ir infrastruktūrai, ypač Vokietijoje (2026–2027 m.) (šios prielaidos įtrauktos į 2025 m. birželio mėn. prognozių pagrindinį scenarijų), taip pat su sparčiu NGEU lėšomis finansuojamų investicijų augimu Italijoje, Ispanijoje ir kitose šalyse. 2027 m. fiskalinės politikos pozicijos, pakoreguotos atsižvelgiant į NGEU, griežtinimas ir diskretinės priemonės, visų pirma, yra susiję su mažesnėmis numatomomis valdžios sektoriaus išlaidomis, pasibaigus finansavimui NGEU dotacijomis ir šiek tiek sugriežtėjus nediskretiniams veiksniams^[9].

Atsižvelgiant į diskretines fiskalinės politikos priemones, įtrauktas į pagrindinį scenarijų, galima daryti išvadą, kad prognozių laikotarpiu, ypač 2026 m., fiskalinės politikos pozicija, palyginti su 2025 m. birželio mėn. prognozėmis, bus tik šiek tiek papildomai griežtinama. Šis diskretinių priemonių griežtinimas prognozių laikotarpiu iš viso sudaro mažiau nei 0,1 procentinio punkto BVP ir šis poveikis daugiausia pasireiškia 2026 m., o 2027 m. – išnyksta. Vertinama, kad įtraukus nedidelę nediskretinių veiksnių korekciją, fiskalinės politikos pozicija 2025–2027 m. laikotarpiu griežtės beveik 0,1 procentinio punkto daugiau, negu buvo numatyta birželio mėn. prognozėse. Šį griežtinimą daugiausia lemia padidinti grynieji netiesioginiai mokesčiai. Kitos korekcijų priežastys – mažesnis valdžios sektoriaus vartojimo augimas ir didesni tiesioginiai mokesčiai. Šiek tiek švelnesnė 2027 m. fiskalinės politikos pozicija, negu buvo numatyta birželio mėn., daugiausia susijusi su padidinta valdžios sektoriaus vartojimo ir fiskalinių pervedimų kai kuriose šalyse prognoze.

4 lentelė

Euro zonos fiskalinė perspektyva

(BVP %; korekcijos procentiniais punktais)

	2025 m. rugsėjo mėn.				Korekcijos, palyginti su 2025 m. birželio mėn.
	2024	2025	2026	2027	2024	2025	2026	2027
Fiskalinės politikos pozicija¹	1,0	0,1	–0,2	0,4	0,1	0,1	0,1	–0,1
Valdžios sektoriaus biudžeto balansas	–3,1	–2,9	–3,2	–3,4	0,0	0,1	0,2	0,1
Struktūrinis biudžeto balansas²	–3,0	–2,9	–3,1	–3,3	0,1	0,1	0,2	0,2
Valdžios sektoriaus bendroji skola	87,4	88,0	89,1	89,8	–0,1	–0,5	–0,5	–0,4

Pastabos: korekcijos apskaičiuotos remiantis nesuapvalintais skaičiais.
¹ Fiskalinės politikos pozicija vertinama pagal dėl cikliškumo pakoreguoto pirminio balanso, atėmus valdžios sektoriaus paramą finansų sektoriui, pokytį. Pateikti duomenys taip pat pakoreguoti dėl dotacijų pagal priemonę „Next Generation EU“ (NGEU), kurios neturi poveikio ekonomikai pajamų dalyje. Neigiamas (teigiamas) skaičius reiškia, kad fiskalinės politikos pozicija švelninama (griežtinama).
² Struktūrinis biudžeto balansas apskaičiuotas iš valdžios sektoriaus balanso atimant trumpalaikį ekonomikos ciklo (arba pirmiau nurodyto pagal ciklą pakoreguoto pirminio balanso, pridėjus palūkanų mokėjimus) poveikį ir priemones, apibrėžtas kaip laikinos pagal Europos centrinių bankų sistemos metodiką.

Kalbant apie euro zonos fiskalinę perspektyvą, numatoma, kad prognozių laikotarpiu biudžeto deficitas ir skolos santykis su BVP toliau didės, nors ir mažiau, negu numatyta birželio mėn. prognozėse (žr. 4 lentelę). Prognozuojama, kad, 2025 m. sumažėjęs, euro zonos biudžeto deficitas iki prognozių laikotarpio pabaigos padidės iki 3,4 % BVP. Tam daugiausiai įtakos turės palūkanų mokėjimai, taip pat šiek tiek pablogėjęs dėl cikliškumo pakoreguotas pirminis balansas ir ciklinė biudžeto balanso komponentė. Palyginti su birželio mėn. prognozėmis, biudžeto balanso prognozė buvo padidinta visam prognozių laikotarpiui, tačiau daugiausia nuo 2026 m. ir pirmiausia dėl papildomo pirmiau minėtų diskretinių fiskalinės politikos priemonių griežtinimo. Euro zonos skolos santykio su BVP kreivė turėtų kilti į viršų, nes nuolatinius pirminius deficitus bei teigiamas deficito ir skolos santykio korekcijas su kaupu kompensuoja palankus palūkanų normų ir ekonomikos augimo tempo skirtumas.

Euro zonos fiskalinės politikos prielaidoms ir prognozėms vis dar būdingas didelis neapibrėžtumas. Jis daugiausia susijęs su dar nepatikslintais išlaidų gynybai planais po 2025 m. birželio mėn. NATO aukščiausiojo lygio susitikimo, taip pat su konkrečiais euro zonos vyriausybių 2026 m. ir vėlesnių metų biudžeto planais ES fiskalinėje sistemoje. Daugiau informacijos apie tokius planus turėtų būti pateikta šį rudenį. Galiausiai pažymėtina, kad neapibrėžtumas yra susijęs su politinėmis rizikomis, kylančiomis keliose jurisdikcijose.

5 Kainos ir sąnaudos

Numatoma, kad 2025 m. bendroji infliacija vidutiniškai sudarys 2,1 %, 2026 m. bus 1,7 %, o 2027 m. – 1,9 % (žr. 8 pav.). Likusią 2025 m. dalį bendroji infliacija turėtų būti artima 2 %, o 2026 m. smuktelėti žemiau 2 % ir tokiame lygyje laikytis visus metus. 2026 m. pirmojo pusmečio tendencijai didelę įtaką daro energijos sudedamosios dalies bazės efektai, kuriais paaiškinamas pradinis sumažėjimas iki 1,6 % pirmąjį ketvirtį, ir atsigavimas antrąjį. Tiksliau, mažesnę bendrąją infliaciją 2026 m. lemia mažesnė infliacija pagal SVKI, neįskaitant energijos ir maisto produktų, ypač paslaugų sektoriuje, ir mažesnė maisto produktų infliacija, taip pat šiek tiek neigiama energijos kainų infliacija (žr. 9 pav.). Bendrosios infliacijos padidėjimas iki 1,9 % 2027 m. susijęs su infliaciją didinančiu energijos infliacijos poveikiu, kurį daro fiskalinės priemonės, taikomos dėl su klimato kaita susijusios pertvarkos, ypač dėl naujosios apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos (ATLPS2) įdiegimo^[10]. Infliacija pagal SVKI, neįskaitant energijos ir maisto produktų, turėtų toliau mažėti ir 2026 m. pirmąjį pusmetį, o kitą prognozių laikotarpio dalį turėtų nusistovėti ties maždaug 1,8 %.

8 pav.

Infliacija pagal SVKI euro zonoje

Pastabos: vertikalia linija pažymėta šių prognozių laikotarpio pradžia. Greta pagrindinių prognozuojamų verčių pažymėti (pagal struktūrą simetriniai) intervalai parodo neapibrėžtumo laipsnį. Šie intervalai nustatyti remiantis ankstesnių prognozių paklaidomis, įtraukus korekcijas dėl išskirčių. Intervalai (nuo tamsiausio iki šviesiausio) atitinka 30 %, 60 % ir 90 % tikimybę, kad infliacijos pagal SVKI rezultatai pateks į atitinkamus intervalus. Plačiau apie tai žr. 2023 m. kovo mėn. ECB ekspertų makroekonominių prognozių euro zonai intarpą „Prognozių neapibrėžtumo paaiškinimas“.

9 pav.

Infliacija pagal SVKI euro zonoje pagal pagrindines sudedamąsias dalis

Prognozuojama, kad energijos infliacija iki 2026 m. pabaigos vis dar bus neigiama, o 2027 m. vėl pradės didėti dėl su klimato kaita susijusių fiskalinių priemonių (žr. 10 pav. a grafiką). Numatoma, kad infliacija bus neigiama ir 2026 m., o ją daugiausia lems transporto degalų sudedamosios dalies pokyčiai, atspindintys prielaidą, kad naftos kainos iš esmės nesikeis (žr. 1 intarpą) ir kad 2026 m. pirmąjį ketvirtį pasireikš infliaciją mažinantis bazės efektas. 2026 m. pradžioje infliaciją šiek tiek mažins ir numatomas elektros energijos kainų sumažinimas Vokietijoje, sumažėjus mokesčiams ir tinklo įkainiams. Energijos infliacijos padidėjimas nuo –1,1 % (2026 m.) iki 2,4 % (2027 m.) iš esmės susijęs su ją didinančiu poveikiu, kurį daro ES pasirengimo įgyvendinti 55 % tikslą priemonių rinkinio, konkrečiai naujosios ATLPS2 sistemos pastatų šildymui ir transporto degalams, įgyvendinimas.

10 pav.

Energijos ir maisto produktų infliacijos pagal SVKI prognozė

Pastabos: vertikalia linija pažymėta šių prognozių laikotarpio pradžia.

Po pastarojo meto šuolio maisto produktų kainų kilimas nuo 2025 m. paskutiniojo ketvirčio turėtų lėtėti ir 2026 m. antrąjį pusmetį smuktelėti iki 2,0 % artimo lygio, o vėliau šiek tiek vėl padidėti (žr. 10 pav. b grafiką). Numatoma, kad 2025 m. trečiąjį ketvirtį maisto produktų kainų kilimas padidės iki 3,2 %. Šis padidėjimas susijęs su pakilusių maisto žaliavų kainų (ypač kakavos ir kavos) poveikio persidavimu ir nepalankiomis meteorologinėmis sąlygomis (pvz., pastarojo meto karščio bangomis). Vėlesnis mažėjimas iki 2026 m. vidurio yra susijęs su prielaida dėl tarptautinių ir euro zonos maisto žaliavų kainų mažėjimo; prie to prisideda ir mažinamasis bazės efektas po stipraus infliacijos padidėjimo 2025 m. viduryje. Prognozuojama, kad tiek 2026, tiek 2027 m. maisto produktų infliacija vidutiniškai sudarys 2,3 %, t. y. bus mažesnė už ilgalaikį vidurkį ir atitiks prielaidą, kad energijos ir maisto žaliavų kainos bus palankios, o darbo sąnaudų spaudimas mažės.

5 lentelė

Kainų ir sąnaudų raida euro zonoje

(metiniai pokyčiai, %; korekcijos procentiniais punktais)

	2025 m. rugsėjo mėn.				Korekcijos, palyginti su 2025 m. birželio mėn.
	2024	2025	2026	2027	2024	2025	2026	2027
SVKI	2,4	2,1	1,7	1,9	0,0	0,1	0,1	–0,1
SVKI, neįskaitant energijos	2,9	2,5	2,0	1,9	0,0	0,0	0,0	–0,1
SVKI, neįskaitant energijos ir maisto produktų	2,8	2,4	1,9	1,8	0,0	0,0	0,0	–0,1
SVKI, neįskaitant energijos, maisto produktų ir netiesioginių mokesčių pokyčių	2,8	2,3	1,9	1,8	0,0	–0,1	0,0	–0,1
SVKI pramonės prekių, neįskaitant energijos, sudedamoji dalis	0,8	0,6	0,4	0,8	0,0	0,0	–0,3	–0,1
SVKI paslaugų sudedamoji dalis	4,0	3,4	2,7	2,3	0,0	0,0	0,1	–0,1
SVKI energijos sudedamoji dalis	–2,2	–1,6	–1,1	2,4	0,0	0,7	1,0	–0,3
SVKI maisto produktų sudedamoji dalis	2,9	2,9	2,3	2,3	0,0	0,2	–0,1	0,0
BVP defliatorius	3,0	2,3	2,1	2,0	0,1	0,0	0,1	–0,1
Importo defliatorius	–0,4	0,1	0,6	1,7	0,1	–0,3	–0,6	–0,3
Atlygis vienam samdomajam darbuotojui	4,5	3,4	2,7	2,7	0,0	0,2	–0,1	–0,1
Našumas vienam samdomajam darbuotojui	–0,2	0,6	0,5	0,8	–0,1	0,2	–0,2	0,0
Vienetinės darbo sąnaudos	4,7	2,8	2,2	1,9	0,0	0,0	0,1	–0,1
Vienetinis pelnas¹	–1,4	0,8	1,6	2,0	0,0	–0,1	–0,4	–0,2

Pastabos: korekcijos apskaičiuotos remiantis vienos dešimtosios tikslumu suapvalintais skaičiais. BVP ir importo defliatorių, vienetinių darbo sąnaudų, atlygio vienam samdomajam darbuotojui ir vienam darbuotojui tenkančio našumo rodikliai pateikti pagal duomenis, pakoreguotus dėl sezoniškumo ir darbo dienų skaičiaus. Istoriniai duomenys gali skirtis nuo pateiktų naujausiose Eurostato publikacijose, nes dalis duomenų buvo paskelbta po galutinės duomenų įtraukimo šioms prognozėms rengti dienos. Duomenis galima atsisiųsti, taip pat ir kas ketvirtį, iš makroekonominių prognozių duomenų bazės ECB interneto svetainėje.
1 Vienetinis pelnas yra bendrasis likutinis perteklius ir mišrios pajamos (pakoreguotos pagal savarankiškai dirbančių asmenų pajamas) vienam realiojo BVP vienetui.

Numatoma, kad infliacija pagal SVKI, neįskaitant energijos ir maisto produktų, sumažės nuo 2,4 % (2025 m.) iki 1,9 % (2026 m.) ir 1,8 % (2027 m.) (žr. 11 pav.), nes toliau silpnėja ankstesnių didelių sukrėtimų poveikis paslaugų kainų kilimui. Numatoma, kad 2025 m. pirmąjį pusmetį šiek tiek sušvelnėjusi infliacija pagal SVKI, neįskaitant energijos ir maisto produktų, laikysis ir 2026 m. pirmąjį pusmetį, o likusiu prognozių laikotarpiu vidutiniškai sudarys 1,8 %. Šiam švelnėjimui daugiausiai įtakos turi paslaugų infliacija ir darbo sąnaudų spaudimo mažėjimas, o ankstesnių tiekimo grandinės ir energijos kainų sukrėtimų poveikis iš esmės išblėso. Numatoma, kad pramonės prekių, neįskaitant energijos, infliaciją iš pradžių slopins pakilęs euro kursas, o 2027 m. ji šiek tiek padidės priartėdama prie istorinio apie 1 % vidurkio ir nusverdama nedidelį paslaugų infliacijos sumažėjimą; likusiu prognozių laikotarpiu infliacija pagal SVKI, neįskaitant energijos ir maisto produktų, iš esmės svyruos nedaug.

11 pav.

Infliacija pagal SVKI, neįskaitant energijos ir maisto produktų, euro zonoje

Palyginti su 2025 m. birželio mėn. prognozėmis, infliacijos pagal SVKI 2025 ir 2024 m. prognozė padidinta 0,1 procentinio punkto, bet 2027 m. prognozė sumažinta 0,1 procentinio punkto (žr. 12 pav.). 2025 m. prognozė padidinta atsižvelgiant į didesnę energijos ir maisto produktų infliaciją, o jai daugiausiai įtakos daro geresni, nei tikėtasi, duomenys ir prielaidos dėl didesnių naftos ir elektros energijos kainų, taip pat uždelstas ankstesnio tarptautinių maisto žaliavų kainų kilimo poveikis. 2026 m. energijos infliacija taip pat yra šiek tiek didesnė dėl švelnesnio ją mažinančio su reguliuojamomis elektros energijos kainomis susijusios priemonės poveikio Vokietijoje. 2025 ir 2026 m. infliacijos pagal SVKI, neįskaitant energijos ir maisto produktų, prognozė nepakeista, nes paslaugų ir pramonės prekių, neįskaitant energijos, infliacijos prognozių korekcijos vienos kitas atsveria, tačiau 2027 m. infliacija pagal SVKI, neįskaitant energijos ir maisto produktų, sumažinta 0,1 procentinio punkto – daugiausia dėl stipresnio euro kurso poveikio. Dėl šiek tiek mažesnės energijos infliacijos ir pirmiau paminėtų korekcijų prognozuojama, kad 2027 m. bendroji infliacija bus mažesnė.

12 pav.

Infliacijos prognozės korekcijos, palyginti su 2025 m. birželio mėn. prognozėmis

Pastabos: korekcijos apskaičiuotos remiantis nesuapvalintais skaičiais.

Prognozuojama, kad, blėstant spaudimui dėl infliacijos kompensavimo, nominaliojo darbo užmokesčio augimas 2025 ir 2026 m. mažės, o 2027 m. nedaug svyruos vidutiniame lygyje, palaikomas įtampos darbo rinkoje. Vertinama, kad 2025 m. antrąjį ketvirtį atlygio vienam samdomajam darbuotojui augimo tempas sumažėjo, tačiau viršijo birželio mėn. prognozėse numatytą lygį. Prognozuojama, kad nuo vidutinio 3,4% (2025 m.) tempo jis toliau lėtės ir tiek 2026, tiek 2027 m. sudarys 2,7 % (bus panašus į ilgalaikį 2,5 % vidurkį) (žr. 13 pav.). Šiuos pokyčius lems pradinis mažesnis socialinio draudimo įmokų ir darbo užmokesčio atotrūkis ir tai, kad sutartas darbo užmokestis vėliau sumažės tik labai nedaug (tai patvirtina ECB darbo užmokesčio stebėjimo priemonė). Vertinama, kad realusis darbo užmokestis grįžo į prieš infliacijos šuolį stebėtą lygį, tačiau darbo rinkoje vis dar tvyrant įtampai, realusis darbo užmokestis didžiąją prognozių laikotarpio dalį vis dar augs šiek tiek sparčiau negu našumas. Tikimasi, kad prognozių laikotarpiu darbo užmokesčio dalis iš esmės nesikeis ir vis dar bus šiek tiek didesnė už ilgalaikį vidurkį. Palyginti su 2025 m. birželio mėn. prognozėmis, atlygio vienam samdomajam darbuotojui augimo prognozė 2025 m. padidinta 0,2 procentinio punkto, daugiausia dėl netikėtų 2025 m. pirmojo pusmečio rezultatų, o likusio laikotarpio prognozė yra 0,1 procentinio punkto mažesnė ir atitinka prielaidą, kad įtampa darbo rinkoje šiek tiek sušvelnės.

13 pav.

Darbo užmokesčio raidos prognozė

Pastabos: vertikalia linija pažymėta šių prognozių laikotarpio pradžia. Pateikti duomenys yra atlygio vienam samdomajam darbuotojui duomenys.

Prognozuojama, kad dėl lėčiau kylančio darbo užmokesčio ir sparčiau didėjančio našumo vienetinės darbo sąnaudos prognozių laikotarpiu vis dar augs lėčiau. Apskaičiuota, kad 2025 m. pirmąjį pusmetį vienetinės darbo sąnaudos ir toliau augo lėčiau. Sulėtėjus atlygio vienam samdomajam darbuotojui augimui, vienetinių darbo sąnaudų augimas 2025 m. antrąjį pusmetį toliau lėtės – vertinama, kad 2026 m. jis vidutiniškai sudarys 2,2 %, 2027 m. – 1,9 % (iš esmės atitiks istorinį vidurkį). Palyginti su 2025 m. birželio mėn. prognozėmis, vienetinių darbo sąnaudų augimo 2025 m. prognozė nepakeista, tačiau 2026 m. prognozė, atsižvelgiant į lėčiau augantį našumą, sumažinta 0,1 procentinio punkto. 2027 m. prognozė sumažinta 0,1 procentinio punkto dėl mažesnio darbo užmokesčio augimo.

Prognozuojama, kad vidaus kainų spaudimas, matuojamas pagal BVP defliatoriaus augimą, 2025 m. toliau mažės, o nuo 2026 m. nusistovės, nes mažėjant vienetinėms darbo sąnaudoms, atsiras galimybė didėti pelno maržoms (žr. 14 pav.). Po tam tikrų 2025 m. pasireiškusių svyravimų BVP defliatoriaus augimo tempas 2026 m. turėtų šiek tiek sulėtėti nuo vidutiniškai 2,3 % (2025 m.) iki 2,1 %, o 2027 m. – iki 2,0 %. Kadangi vienetinės darbo sąnaudos auga lėčiau, tikimasi, kad vienetinis pelnas prognozių laikotarpiu toliau augs, o jo augimą skatins atsigaunanti ekonomika, sparčiau didėjantis našumas ir laikinas apskaitinis augimas 2027 m., susijęs su statistiniu ATLPS2 vertinimu^[11]. Palyginti su 2025 m. birželio mėn. prognozėmis, 2025 m. BVP defliatoriaus augimo prognozė nepakito, bet 2026 m. prognozė padidinta 0,1 procentinio punkto, o 2027 m. prognozė – sumažinta 0,1 procentinio punkto.

Silpnėjant ankstesniam euro brangimo poveikiui, iki 2025 m. pabaigos daugiausia dėl euro brangimo mažėjusios importo kainos turėtų pradėti kilti sparčiau. Numatoma, kad metinis importo defliatoriaus augimas paspartės nuo 0,1 % (2025 m.) iki 0,6 % (2026 m.), o 2027 m. paspartės dar labiau – iki 1,7 % (žr. 14 pav.). Importo kainų infliacijos prognozė sumažinta, palyginti su birželio mėn. prognozėmis, visam prognozių laikotarpiui, pirmiausia atsižvelgiant į stipresnį euro kursą ir prielaidas dėl žemesnių tarptautinių maisto žaliavų kainų bei euro zonos žemės ūkio produkcijos supirkimo kainų. Tačiau korekcijos dėl vėlesnio prognozių laikotarpio susijusios daugiausia su stabilesnėmis prielaidomis dėl energijos žaliavų kainų. Importo kainų augimo perspektyvą ir toliau veikia didesnis neapibrėžtumas, susijęs tiek su mažėjimo (pvz. mažesnių Kinijos eksporto kainų), tiek su didėjimo (pvz. tiekimo trūkumų) veiksniais. Šių veiksnių jautrumo analizė pateikta 6 skyriuje.

14 pav.

Vidaus kainų spaudimas

6 Jautrumo analizė

6.1 Alternatyvūs energijos kainų raidos scenarijai

Alternatyvi naftos ir dujų žaliavų kainų raida rodo, kad esama tam tikros infliacijos didėjimo 2026 ir 2027 m. rizikos. Ekspertų prognozės grindžiamos 1 intarpe išdėstytomis techninėmis prielaidomis. Šioje jautrumo analizėje nagrinėjami alternatyvūs mažėjimo ir didėjimo scenarijai, parengti pagal neutralių pagal pasirinkimo sandorius apskaičiuotų naftos ir dujų kainų skirstinių 25-ąjį ir 75-ąjį procentilius^[12]. Pagal šiuos skirstinius rizikos naftos kainoms yra iš esmės simetriškai pasiskirsčiusios aplink pagrindinio scenarijaus prognozes. Didėjimo riziką, pavyzdžiui, dėl papildomų sankcijų Rusijos ir Irano naftai arba dėl galimos įtampos Artimuosiuose Rytuose eskalacijos, atsveria mažėjimo rizika, kurią lemia galimas nemažėjantis pranešimų apie pradinius JAV muitų tarifus ekonominis poveikis arba labiau, negu tikėtasi, padidėjusi pasiūla iš OPEC+ šalių. Iš dujų kainų pasiskirstymo matyti, jog esama nedidelės techninių prielaidų didėjimo rizikos (žr. 15 pav.), o ją greičiausiai kelia tiekimo neapibrėžtumas. Šis neapibrėžtumas yra susijęs tiek su pasaulinės suskystintų gamtinių dujų (SGD) rinkos sutrikimais, galimai susijusiais su didele SGD paklausa Azijoje, ir su Europos rinkai būdinga rizika. Ypač pažymėtina, jog kilo abejonių dėl galimybių įgyvendinti Europos Komisijos planą iki 2027 m. po truputį iš viso atsisakyti dujų importo iš Rusijos, dėl to didėja susirūpinimas, o jis gali didinti spaudimą dujų kainoms. Tačiau esama ir mažėjimo rizikos, ypač jei su prekyba susijęs neapibrėžtumo poveikis bus ilgalaikis arba jei bus padaryta reikšminga pažanga nutraukiant Rusijos karą prieš Ukrainą, dėl kurios JAV sankcijos Rusijos SGD įrenginiams gali būti sušvelnintos. Be to, nuolat atliekama tiek naftos, tiek dujų kainų jautrumo analizė. Kiekvienu atveju apskaičiuojamas sintetinis energijos kainų indeksas (naftos ir dujų kainų raidos scenarijų svertinis vidurkis), o poveikis vertinamas taikant ECB ir Eurosistemos makroekonominius modelius. Šių modelių vidutiniai rezultatai pateikti 6 lentelėje.

15 pav.

Alternatyvios prielaidos dėl energijos kainų raidos

Šaltiniai: „Morningstar“ ir ECB skaičiavimai.
Pastaba: pagal pasirinkimo sandorius apskaičiuojami dujų ir naftos kainų skirstiniai išvesti iš 2025 m. rugpjūčio 15 d. kotiruotų pasirinkimo sandorių, turinčių fiksuotą ketvirčio pabaigos datą, rinkos kainų „ICE Brent“ žalios naftos ir Nyderlandų TTF gamtinių dujų ateities sandorių platformoje.

6 lentelė

Alternatyvūs energijos kainų raidos scenarijai ir jų poveikis realiojo BVP augimui ir infliacijai pagal SVKI

	1 scenarijus: 25-asis procentilis			2 scenarijus: 75-asis procentilis			3 scenarijus: palyginamosios kainos
	2025	2026	2027	2025	2026	2027	2025	2026	2027
(nuokrypiai nuo pagrindinio scenarijaus, procentais)
Naftos kainos	–4,6	–16,6	–18,2	4,3	16,9	19,0	1,3	5,8	5,8
Dujų kainos	–6,3	–19,3	–23,9	7,0	24,3	30,5	–0,9	–0,7	9,8
Sintetinis energijos kainų indeksas	–4,8	–17,1	–20,1	5,1	18,1	21,6	0,3	3,0	7,1
(nuokrypiai nuo pagrindinio scenarijaus augimo tempų, procentiniais punktais)
Realiojo BVP augimas	0,0	0,1	0,1	0,0	–0,1	–0,1	0,0	0,0	0,0
Infliacija pagal SVKI	–0,1	–0,6	–0,4	0,1	0,6	0,4	0,0	0,1	0,2

Pastabos: šioje jautrumo analizėje naudojamas sintetinis energijos kainų indeksas, apimantis naftos ir dujų ateities sandorių kainas. 25-asis ir 75-asis procentiliai – neutralūs pagal pasirinkimo sandorius apskaičiuotų naftos kainų, fiksuotų 2025 m. rugpjūčio 15 d., skirstiniai. Palyginamosios naftos ir dujų kainos – tą pačią dieną galiojusios atitinkamos kainos. Nurodomas makroekonominis poveikis yra ECB ir Eurosistemos ekspertų parengtų įvairių makroekonominių modelių vidurkis.

6.2 Alternatyvūs valiutos kurso raidos scenarijai

Šioje jautrumo analizėje vertinami alternatyvūs valiutų kurso raidos scenarijai, pagal kuriuos numatoma, kad euro kursą didinantis spaudimas gali tęstis toliau, taigi gali pasireikšti mažesnio augimo ir mažesnės infliacijos rizika. Pagal pagrindinį prognozių scenarijų daromos techninės prielaidos, kad valiutos kursas prognozių laikotarpiu nesikeis. Alternatyvūs mažėjimo ir didėjimo scenarijai apskaičiuoti pagal iš pasirinkimo sandorių išvestų neutralių JAV dolerio ir euro kurso, fiksuoto 2025 m. rugpjūčio 15 d. ir atspindėjusio tolesnio euro brangimo tendenciją, skirstinių 25-ąjį ir 75-ąjį procentilius (žr. 16 pav.). Šių alternatyvių scenarijų poveikis vertinamas naudojant ECB ir Eurosistemos ekspertų makroekonominius modelius. Vidutinis poveikis gamybos augimui ir infliacijai pagal šiuos modelius parodytas 7 lentelėje.

16 pav.

Alternatyvūs JAV dolerio ir euro kurso raidos scenarijai

Šaltiniai: „Bloomberg“ ir ECB ekspertų skaičiavimai.
Pastabos: padidėjimas reiškia, kad euras brangsta. 25-asis ir 75-asis procentiliai – neutralūs pagal pasirinkimo sandorius apskaičiuotų JAV dolerio ir euro kurso, fiksuoto 2025 m. rugpjūčio 15 d., skirstiniai. Nurodomas makroekonominis poveikis yra ECB ir Eurosistemos ekspertų parengtų įvairių makroekonominių modelių vidurkis.

7 lentelė

Poveikis euro zonos realiojo BVP augimui ir infliacijai pagal SVKI

	1 scenarijus: 25-asis procentilis			2 scenarijus: 75-asis procentilis
	2025	2026	2027	2025	2026	2027
JAV dolerio ir euro kursas	1,12	1,14	1,13	1,14	1,24	1,28
JAV dolerio ir euro kursas (nuokrypis nuo pagrindinio scenarijaus, %)	–0,3	–2,0	–2,8	1,1	6,5	9,8
(nuokrypiai nuo pagrindinio scenarijaus augimo tempų, procentiniais punktais)
Realiojo BVP augimas	0,0	0,1	0,1	0,0	–0,2	–0,2
Infliacija pagal SVKI	0,0	0,1	0,1	0,0	–0,2	–0,3

Šaltiniai: „Bloomberg“ ir ECB ekspertų skaičiavimai.
Pastabos: padidėjimas reiškia, kad didėja euro vertė. 25-asis ir 75-asis procentiliai – neutralūs pagal pasirinkimo sandorius apskaičiuotų JAV dolerio ir euro kurso, fiksuoto 2025 m. rugpjūčio 15 d., skirstiniai. Nurodomas makroekonominis poveikis yra ECB ir Eurosistemos ekspertų parengtų įvairių makroekonominių modelių vidurkis.

6.3 JAV muitų politikos poveikio jautrumo analizė

Šiame skirsnyje nagrinėjamos tam tikros su JAV muitų politika susijusios rizikos, tebetvyrant su pasauline prekyba susijusiam neapibrėžtumui. Nepaisant pastarojo meto JAV ir Europos Sąjungos, taip pat JAV ir kai kurių kitų jų prekybos partnerių prekybos susitarimų, neapibrėžtumas dėl to, kaip sektoriai ir įmonės prisitaikys prie šios naujos pasaulinės prekybos aplinkos, tebėra didelis. Šiame skirsnyje aptariamos trys galimos rizikos. Pirma, kadangi JAV muitai įvairioms šalims skiriasi, į kitas šalis gali būti nukreipiami didesni prekybos srautai. Antra, Kinijos eksporto kainos gali būti sumažintos, taip strategiškai reaguojant į muitus. Trečia, dėl muitų gali atsirasti daugiau trikdžių pasaulinėse tiekimo grandinėse. Pagrindinio scenarijaus prognozėse atsižvelgta tik į kai kurį šių veiksnių poveikį.

Į kitas šalis gali būti nukreipti didesni prekybos srautai, negu numatyta pagrindiniame scenarijuje, o Kinijos eksporto kainos gali būti mažesnės. Remiantis ECB-Global modelio rezultatais ir pagrindinio scenarijaus prielaidomis dėl muitų (aprašytomis 1 intarpe), iš JAV į euro zoną būtų nukreipiamas nedidelis prekybos srautas^[13]. Tai reiškia, kad JAV importuotojai į kitas šalis nukreiptų tik nedidelę dalį prekybos su šalimis, kurioms taikomi didesni muitai, pavyzdžiui, su Kinija, ir kad siekiant kompensuoti muitų poveikį Kinijos eksporto kainos būtų mažinamos nedaug.Analizuojami du pagrindiniam scenarijui alternatyvūs scenarijai. Pagal pirmąjį JAV importuotojai nukreipia paklausą iš Kinijos į euro zoną ir kitas pasaulio šalis. Pagal antrąjį Kinijos eksportuotojai reaguoja į aukštesnes JAV prekybos kliūtis mažindami eksporto kainas visiems savo prekybos partneriams, kad visiškai kompensuotų tokių kliūčių poveikį jų bendram eksportui.

17 pav.

Didesnio prekybos srauto nukreipimo į kitas šalis ir mažesnių Kinijos eksporto kainų poveikis eksportui

Šaltiniai: *ECB-Global* modelis ir ECB ekspertų skaičiavimai.
Pastabos: grafike parodyti dvišalės prekybos pokyčiai 2027 m. ketvirtąjį ketvirtį (nesvertiniai). Kinijos valiutos kursas iš dalies valdomas. Kitų pasaulio šalių rodiklis apskaičiuotas kaip paprastas eksporto nuokrypių nuo bazinio lygio vidurkis, vertinant pagal visus į *ECB-Global* modelį įtrauktus regionus, išskyrus JAV, Kiniją ir euro zoną.

Didesnio pasaulinės prekybos srauto nukreipimas į kitas šalis, JAV importuotojams didesnę tiekėjų šalių dalį pakeitus kitomis, daro reikšmingą poveikį JAV ekonomikai, tačiau euro zoną paveikia tik nedaug (žr. 17 pav. a grafiką)^[14]. Modeliavimai naudojant ECB-Global modelį rodo, kad šis pokytis kilstelėtų JAV importo kainas, jų poveikis persiduotų vidaus vartotojų ir gamintojų kainoms, o didžiausia infliacija JAV 2026 m., palyginti su pagrindiniu scenarijumi, būtų 0,2 procentinio punkto didesnė. JAV palūkanų normos būtų aukštesnės ir neigiamai veiktų vartojimą bei investicijas, dėl to 2026 m. JAV BVP augtų 0,2 procentinio punkto lėčiau, palyginti su pagrindiniu scenarijumi. Poveikis Kinijai būtų mažesnis. Padėties euro zonoje modeliavimas naudojant ECB-BASE modelį rodo, kad didesnį euro zonos eksportą į JAV atsvertų vangesnis eksportas į Kiniją ir kitas pasaulio šalis. Todėl 2026 ir 2027 m. euro zonos BVP augimas ir infliacija pagal SVKI būtų maždaug 0,05 procentinio punkto mažesni.

Kinijos eksporto kainų sumažinimas siekiant kompensuoti JAV muitų poveikį darytų reikšmingą poveikį euro zonai^[15]. Strategiškai mažindama eksporto kainas Kinija galėtų visiškai kompensuoti bendrą savo eksporto sumažėjimą dėl JAV muitų. Pagal šį scenarijų Kinijos eksporto kainos iš pradžių sumažėtų beveik 8 %. Dėl mažesnių eksporto kainų išaugtų šio eksporto konkurencingumas ir eksportas į kitus regionus padidėtų, taip iš dalies kompensuodamas prekybos su JAV sumažėjimą. Paskui Kinijos eksportas į JAV atsigautų ir, palyginti su pagrindiniu scenarijumi, iki 2027 m. ketvirtojo ketvirčio padidėtų maždaug 10 % (žr. 17 pav. b grafiką). Tai reikštų, kad iki 2027 m. Kinijos eksportas į JAV iš viso būtų 13 % mažesnis, o pagal pagrindinio scenarijaus modeliavimą – 23 % mažesnis. Padidėjus Kinijos konkurencingumui, euro zona patirtų prekybos nuostolių, nes jos eksportas į kitas pasaulio šalis sumažėtų. Tačiau euro zonos eksportas į JAV padidėtų dėl faktiškai padidėjusio JAV dolerio kurso^[16]. Dėl tokio JAV dolerio pabrangimo taip pat sumažėtų naftos paklausa, tad iki 2027 m. naftos kainos sumažėtų 1,4 %. Padidėjus importui iš Kinijos, euro zonos BVP augimas 2026 m. sumažėtų apie 0,2 procentinio punkto, o bendrai infliacija pagal SVKI prognozių laikotarpiu sumažėtų beveik 0,3 procentinio punkto (žr.18 pav.).

18 pav.

Didesnio prekybos srauto nukreipimo į kitas šalis ir mažesnių Kinijos eksporto kainų makroekonominis poveikis euro zonai

Šaltiniai: *ECB-BASE* modelis ir ECB ekspertų skaičiavimai.
Pastaba: šiose jautrumo analizėse duomenys apie tarptautinę aplinką kompiliuojami naudojant *ECB-Global* modelį, o poveikiui euro zonai apskaičiuoti jie įvertinami naudojant ECB-BASE modelį.

Gali atsirasti tiekimo trikdžių, nes nauji muitai, prekybos iškraipymai ir padidėjęs neapibrėžtumas gali paskatinti įmones restruktūrizuoti savo tiekimo grandines, o tai – bent jau laikinai – gali sumažinti gamybos efektyvumą. Šiuo metu nėra jokių požymių, kad pasaulinėse tiekimo grandinėse būtų kokių nors reikšmingų trikdžių, o JAV ir ES neseniai sudarius prekybos susitarimą, sumažėjo tikimybė, kad tokie sutrikimai paveiks euro zoną. Todėl pagrindiniame prognozių scenarijuje nedaroma prielaida dėl jokių didelių tiekimo trikdžių. Tačiau, atsižvelgiant į JAV muitų, taikomų kai kurioms pasaulinėse tiekimo grandinėse svarbų vaidmenį atliekančioms šalims, mastą ir į tai, kad prekybos konfliktas gali dar labiau paaštrėti, negalima atmesti galimybės, kad tokių sutrikimų gali netikėtai atsirasti. Siekdami įvertinti šią riziką, numatome du Spaudimo pasaulinei tiekimo grandinei indekso (GSCPI)^[17] pagrindiniam scenarijui alternatyvius scenarijus, tam naudodami didelį struktūrinį Bajeso vektorinės autoregresijos (BVAR) modelį, priklausantį nuo 2025 m. rugsėjo mėn. prognozių (žr. 19 pav.)^[18]. Pagal pagrindinį scenarijų GSCPI būtų maždaug dabartinio lygio visą prognozių laikotarpį, o tai reiškia, kad poveikis euro zonos ekonominiam aktyvumui būtų nedidelis. Pirmasis alternatyvus scenarijus sudaromas į pagrindinį scenarijų įvedus pagal BVAR modelį nustatytus pasaulinės tiekimo grandinės sukrėtimus per pirmąją D. Trumpo administracijos kadenciją (žr. 19 pav., geltoni stulpeliai). Pagal antrąjį alternatyvų scenarijų modeliuojami dideli tiekimo trikdžiai, panašūs į sukrėtimus, kilusius per COVID-19 pandemiją (žr. 19 pav., mėlyni stulpeliai). Tai yra kraštutinė prielaida, nes tokio sukrėtimo tikimybė šiuo metu vertinama kaip labai maža.

19 pav.

GSCPI sukrėtimo struktūra, pagrindinis ir alternatyvūs scenarijai

Šaltiniai: Bańbura et al. (2023) ir ECB ekspertų skaičiavimai.
Pastabos: žaliais stulpeliais pažymėtas bendras kitų modelyje išskirtų sukrėtimų ir su konkrečiais kintamaisiais susijusių išskirtinių komponentų, įskaitant energijos sukrėtimus, kurie buvo svarbūs paaiškinant Spaudimo pasaulinei tiekimo grandinei indekso (GSCPI) padidėjimą pandemijos laikotarpiu, poveikis.

Pagal pirmąjį alternatyvų scenarijų makroekonominis poveikis euro zonai būtų minimalus, o pagal antrąjį, kuriame numatyti ekstremalesni tiekimo grandinės trikdžiai, kaip buvo pandemijos laikotarpiu, poveikis euro zonai būtų didelis. Pirmiausia nagrinėjant ekonomikos rezultatus, kai gamybos tinklai visapusiškai veikia, matyti, kad pagal ECB-BASE modelį ir tiekimo trikdžių, panašių į kilusius per pirmąją D. Trumpo administracijos kadenciją, scenarijų infliacinis spaudimas tebūtų minimalus, o infliacija pagal SVKI 2027 m. būtų didesnė mažiau negu 0,1 procentinio punkto (žr. 20 pav. b grafiką, mėlyni stulpeliai). Pagal scenarijų, kuriame numatomi sukrėtimai, panašūs į kilusius pandemijos laikotarpiu, poveikis infliacijai būtų didesnis – 2027 m. infliacija pagal SVKI būtų didesnė iki 0,15 procentinio punkto (žr. 20 pav. b grafiką, mėlyni stulpeliai). Pagal abi jautrumo analizes poveikis realiajam BVP yra nereikšmingas arba nedidelis teigiamas ir atspindi prielaidą, kad palūkanų normos nesikeis, bet dėl padidėjusios infliacijos realiosios palūkanų normos mažės ir tai skatins ekonominį aktyvumą (žr. 20 pav. a grafiką, mėlyni stulpeliai). Analizė išplečiama naudojant daugiašalį daugiasektorinį modelį, kuriame atsižvelgiama į sąnaudų–produkcijos sąsajas ir daroma prielaida, kad trikdžiai ne tik blokuos tiekimo grandinę, bet ir trikdys kitų regionų gamybos tinklus. Šiai prielaidai pasitvirtinus, sumažėtų pakeičiamumas gamybos grandinėse ir poveikis būtų didesnis (žr. 20 pav., geltoni stulpeliai). Tokiu atveju, palyginti su pagrindiniu scenarijumi, pagal pirmosios D. Trumpo administracijos kadencijos scenarijų infliacija 2027 m. galėtų būti iki 0,1 procentinio punkto didesnė, pagal ekstremalesnį pandemijos scenarijų – beveik 0,25 procentinio punkto didesnė, o BVP augimas būtų šiek tiek mažesnis^[19].

20 pav.

Alternatyvių tiekimo grandinės trikdžių scenarijų poveikis gamybai ir infliacijai ir tinklo poveikio vaidmuo

Šaltiniai: *ECB-BASE* modelis, daugiašalis daugiasektorinis modelis pagal Aguilar, P. et al. (2025) ir ECB ekspertų skaičiavimai.
Pastabos: geltonais stulpeliais pažymėtas bendras prekybos trikdžių poveikis, įskaitant poveikį sutrikdytiems gamybos tinklams. Šis poveikis apskaičiuotas naudojant daugiašalį daugiasektorinį modelį, palyginus modelio, kuriame nenumatytas tarpinių vartojimo prekių sąnaudų–produkcijos pakeičiamumas prekių gamybos procese, rezultatus ir modelio, kuriame tai numatyta, rezultatus. Mėlynais stulpeliais pažymėti *ECB-BASE* modelio rezultatai, kai tiekimo grandinių poveikis į modelį įtraukiamas netiesiogiai.

2 intarpas
Palyginimas su kitų institucijų ir privačiojo sektoriaus prognozėmis

2025 m. rugsėjo mėn. ECB ekspertų prognozės patenka į kitų 2025 m. prognozių intervalą, tačiau tiek augimo, tiek infliacijos 2026 ir 2027 m. prognozės yra šio intervalo apačioje arba žemesnės už apatinę jo ribą. 2025 ir 2027 m. ekspertų prognozės dėl augimo yra kitų institucijų prognozių ir privačiojo sektoriaus prognozuotojų apklausų intervalo viršuje, o 2026 ir 2027 m. prognozės yra šiek tiek žemesnės už intervalo apatinę ribą. ECB ekspertų prognozės dėl infliacijos atitinka kitas 2025 m. prognozes, yra 2026 m. prognozių intervalo apačioje ir yra mažesnės už kitas žinomas 2027 m. prognozes. ECB ekspertų 2025–2026 m. prognozės dėl infliacijos pagal SVKI, neįskaitant energijos ir maisto produktų, patenka į kitų žinomų prognozių intervalą, o 2027 m. prognozės yra šiek tiek mažesnės už kitas žinomas prognozes.

Lentelė

Euro zonos realiojo BVP augimo, infliacijos pagal SVKI ir infliacijos pagal SVKI, neįskaitant energijos ir maisto produktų, naujausių prognozių palyginimas

(metiniai pokyčiai, %)

	Paskelbimo data	Realiojo BVP augimas			Infliacija pagal SVKI			Infliacija pagal SVKI, neįskaitant energijos ir maisto produktų
	Paskelbimo data	2025	2026	2027	2025	2026	2027	2025	2026	2027
ECB ekspertų prognozės	2025 m. rugsėjo mėn.	1,2	1,0	1,3	2,1	1,7	1,9	2,4	1,9	1,8
Consensus Economics	2025 m. rugpjūčio mėn.	1,2	1,1	1,5	2,1	1,8	2,0	2,3	1,9	–
Profesionaliųjų prognozuotojų apklausa	2025 m. liepos mėn.	1,1	1,1	1,4	2,0	1,8	2,0	2,3	2,0	2,0
Tarptautinis valiutos fondas	2025 m. liepos mėn.	1,0	1,2	1,4	2,0	1,8	2,1	–	–	–
EBPO	2025 m. birželio mėn.	1,0	1,2	–	2,2	2,0	–	2,2	2,0	–
Europos Komisija	2025 m. gegužės mėn.	0,9	1,4	–	2,1	1,7	–	2,4	1,9	–

Šaltiniai: Consensus Economic prognozės, – 2025 m. rugpjūčio 14 d. (2027 m. duomenys – iš 2025 m. liepos mėn. apklausos); ECB profesionaliųjų prognozuotojų apklausa, 2025 m. liepos 25 d.; TVF pasaulio ekonomikos perspektyvos vertinimas, 2025 m. liepos 23 d.; EBPO ekonominės perspektyvos vertinimas, 2025 m. birželio 3 d.; Europos Komisijos 2025 m. pavasario ekonominė prognozė, 2025 m. gegužės 19 d.
Pastabos: šių prognozių negalima tiesiogiai palyginti tarpusavyje ar su ECB ekspertų makroekonominėmis prognozėmis, nes jos baigtos rengti skirtingu metu. Be to, šių prognozių prielaidos dėl fiskalinių, finansinių ir išorinių kintamųjų, įskaitant naftos, dujų ir kitų žaliavų kainas, sudaromos taikant skirtingus metodus. ECB ekspertų makroekonominėse prognozėse pateikti dėl darbo dienų skaičiaus pakoreguoti realiojo BVP metiniai augimo tempai, o Europos Komisija ir Tarptautinis valiutos fondas skelbia dėl darbo dienų skaičiaus per metus nekoreguotus metinius augimo tempus. Kitose prognozėse nenurodoma, ar pateikti duomenys dėl darbo dienų pakoreguoti, ar ne.

Pašto adresas: 60640 Frankfurtas prie Maino, Vokietija
Telefono Nr. +49 69 1344 0
Interneto svetainė www.ecb.europa.eu

Visos teisės saugomos. Leidžiama perspausdinti švietimo ir nekomerciniais tikslais, jei nurodomas šaltinis.

Dėl terminų ir santrumpų žr. ECB glosarijų.

HTML ISBN 978-92-899-7321-2, ISSN 2529-4520, doi:10.2866/7686254, QB-01-25-148-LT-Q

Galutinė duomenų techninėms prielaidoms parengti įtraukimo data – 2025 m. rugpjūčio 15 d. Makroekonominės prognozės tarptautinei aplinkai ir euro zonai baigtos rengti 2025 m. rugpjūčio 28 d.
Jei aiškiai nenurodyta kitaip, šiame skirsnyje minimi pasauliniai ir (arba) pasaulinio masto suvestiniai ekonominiai rodikliai neapima euro zonos.
Pasaulinė bendroji infliacija pagal VKI apskaičiuojama kaip infliacijos svertinis vidurkis 24 šalyse: 15-oje išsivysčiusios ekonomikos šalių (JAV, Jungtinėje Karalystėje, Japonijoje, Šveicarijoje, Kanadoje, Australijoje, Naujojoje Zelandijoje, Švedijoje, Danijoje, Norvegijoje, Čekijoje, Vengrijoje, Lenkijoje, Rumunijoje ir Bulgarijoje) ir devyniose besiformuojančios rinkos ekonomikos šalyse (Kinijoje, Rusijoje, Brazilijoje, Indijoje, Turkijoje, Korėjoje, Meksikoje, Singapūre ir Honkonge).
Rugpjūčio 28 d. Europos Komisija inicijavo teisėkūros procesą, siekdama priimti būtinus teisės aktus, kad būtų panaikinti visi JAV pramonės prekėms taikomi muitai ir būtų sukurtos lengvatinės sąlygos patekti į rinką kai kuriems JAV jūros gėrybių ir žemės ūkio maisto produktams. Pagal bendrą JAV ir ES pareiškimą šios sąlygos pakanka užtikrinti, kad automobiliams ir automobilių komponentams būtų taikomas 15 % muitas.
Šiame vertinime „nekoreguotas“ prekybos politikos neapibrėžtumo matas perskaičiuotas į „grynąjį“ atėmus įvertintą poveikį, kurį kelia žiniasklaidos dėmesys su prekybos politika nesusijusiam neapibrėžtumui, efektyvieji muitai, finansinės sąlygos ir spaudimas tiekimo grandinėje. 2025 m. birželio mėn. prognozių 2 intarpo B pav. „JAV muitai ir prekybos politikos neapibrėžtumas“ parodytas nekoreguotas prekybos politikos neapibrėžtumo matas, o 1 intarpo B pav. a grafike – „grynasis“ matas.
Euro zonos fiskalinės politikos pozicija apibrėžiama kaip pagal ciklą pakoreguoto pirminio balanso pokytis, pajamų dalies duomenis pakoregavus dėl priemonės „Next Generation EU“ (NGEU) dotacijų. Nors fiskalinės politikos pozicija yra fiskalinės politikos krypties formavimo taikant principą „iš viršaus į apačią“ priemonė, diskretinės fiskalinės priemonės nustatomos taikant principą „iš apačios į viršų“. Šios priemonės apima mokesčių tarifų, fiskalinių teisių ir kitų valdžios sektoriaus išlaidų pokyčius, dėl kurių sprendimus priėmė arba turėtų priimti euro zonos šalių nacionaliniai parlamentai.
Fiskalinė politika, ypač susijusi su netiesioginiais mokesčiais, 2025 m. griežtės ir dėl nuo 2022 m. toliau mažinamų paramos energetikai priemonių.
Visų pagrindinių kategorijų išlaidos toliau sparčiai auga, o 2024 m. buvęs spartus valdžios sektoriaus vartojimo augimas šiek tiek sulėtėjo. Nediskretiniai veiksniai 2025 m. švelnėjo daugiausia dėl pajamų trūkumo ir kitų mokesčių likučių, o jų sudėties poveikis, 2024 m. buvęs labai teigiamas (tai, kad mokesčių bazės augo sparčiau negu nominalusis BVP, kėlė fiskalinės politikos griežtinimo poveikį) tiek 2025 m., tiek likusiu prognozių laikotarpiu turėtų būti iš esmės neutralus.
Apskaičiuota, kad NGEU dotacijos (be makroekonominio poveikio biudžeto pajamoms) 2026 m. sudarys beveik 0,5 % BVP, o 2027 m. – tik truputį virš 0 % BVP. Prognozuojamą NGEU lėšomis finansuojamų valdžios sektoriaus išlaidų griežtinimą didelių NGEU dotacijų gavėjų atveju 2027 m. iš dalies atsvers prognozuojamas didelis viešųjų investicijų augimas Vokietijoje.
Naujosios ATLPS2 poveikis infliacijai pagal SVKI yra neaiškus ir priklauso nuo ATLPS2 leidimų kainos, poveikio persidavimo vartotojų kainoms tempo ir masto bei perėjimo prie ATLPS2 sąlygų tose šalyse, kuriose taikomos nacionalinės sistemos. Šis neapibrėžtumas išsamiau aptartas 2024 m. gruodžio mėn. Eurosistemos ekspertų makroekonominių prognozių intarpe „Su klimato kaita susijusių pertvarkų politikos poveikio augimui ir infliacijai vertinimas“.
Tikimasi, kad ATLPS2 bus įtraukta į nacionalines sąskaitas kaip gamybos mokestis, kai apyvartinių taršos leidimų bus atsisakoma, t. y. metais po aukcionų. Taigi ATLPS2 pajamos už 2027 m. bus įtraukiamos į nacionalines sąskaitas tik 2028 m., o galutinės kainos turėtų būti padidintos jau 2027 m. Todėl numatoma, kad 2027 m. bendrasis likutinis perteklius laikinai išaugs.
Taikytos 2025 m. rugpjūčio 15 d. (galutinės duomenų įtraukimo techninėms prielaidoms parengti dienos) rinkos kainos.
Remiantis JAV muitų modeliavimu pagal pagrindinį scenarijų, JAV importas iš Kinijos ir euro zonos iki 2027 m. pabaigos iš viso sumažėtų atitinkamai 23,5 % ir 3,9 %. Be to, per tą patį laikotarpį JAV eksportas į Kiniją ir euro zoną sumažėtų iš viso atitinkamai 4,9 % ir 5,4 %, o Kinijos eksportas į euro zoną padidėtų 0,7 %.
Pagal ECB-Global modelį dėl prekybos srautų nukreipimo į kitas šalis būtų daroma prielaida, kad tarptautinių konkurentų kainos daro didesnę įtaką importo modeliams, kuri viršija jų proporcinį svorį vidaus vartotojų kainų indekse. Todėl eksportui iš šalies A į šalį B įtaką daro ne tik šalies A santykinių prekių kainų santykis su šalies B bendru vartotojų kainų lygiu, bet ir šių kainų santykis su kitų tarptautinių konkurentų, tiekiančių prekes į šalį B, importo kainomis.
Analizėje daroma prielaida, kad euro kursas kitų valiutų atžvilgiu nesikeistų. Tai irgi skatintų importo iš Kinijos į euro zoną defliacinį spaudimą.
Nors, remiantis techninėmis prielaidomis, numatoma, kad euro nominalusis efektyvusis kursas nesikeis, dolerio atžvilgiu euro kursas sumažėtų, bet tai kompensuotų kurso pakilimas kitų valiutų atžvilgiu. Dėl to euro zonos eksportuotojai įgytų konkurencinio pranašumo JAV rinkoje.
Daugiau informacijos rasite interneto svetainėje https://www.newyorkfed.org/research/policy/gscpi#/overview.
Didelis struktūrinis BVAR modelis priklauso nuo techninių prielaidų dėl naftos kainų eurais, dujų kainų, realiojo BVP, valiutos kurso ir euro zonos žemės ūkio produkcijos supirkimo kainų, taip pat nuo SVKI, SVKI (neįskaitant energijos ir maisto produktų), SVKI paslaugų, atlygio vienam samdomajam darbuotojui, realiojo BVP ir pasaulio BVP. Į modelį taip pat įtraukta naftos gamyba, gamintojų kainos ir jų suskirstymas pagal energijos ir tarpinio vartojimo prekes, produkcijos PVI, PVI pristatymo terminai ir GSCPI. Modelyje išskiriami aštuoni sukrėtimai, susiję su pasaulinėmis tiekimo grandinėmis, naftos tiekimu, konkrečios naftos paklausa, dujų žaliavų kaina, vidaus pasiūla, darbo rinka, vidaus paklausa ir užsienio paklausa. Žr. Bańbura, M., Bobeica, E. and Martínez Hernández, C., “What drives core inflation? The role of supply shocks”, ECB Working Paper Series, No 2875, 2023.
Žr. Aguilar, P., Domiguez-Díaz, R., Gallegos, J. and Quintana J. (forthcoming, 2025), “The Transmission of Foreign Shocks in a Networked Economy”.

11 September 2025: Projections charts and tables

a) Importas iš euro zonos (tik prekės)	b) Importas iš visų prekybos partnerių (tik prekės)
(procentai ir indėlis procentiniais punktais)	(procentai ir indėlis procentiniais punktais)

a) Prekybos politikos neapibrėžtumo raida	b) Muitų ir neapibrėžtumo poveikis euro zonos realiojo BVP augimui (suminis poveikis 2025–2027 m.)
(indeksas, 3 mėn. slenkamasis vidurkis)	(procentiniais punktais)

a) Realiojo BVP augimas	b) Realiojo BVP lygis
(ketvirtiniai pokyčiai, %; dėl sezoniškumo ir darbo dienų skaičiaus pakoreguoti ketvirtiniai duomenys)	(grandininiu metodu susieti dydžiai (2020 m.), mlrd. Eur)

c) Euro zonos realiojo BVP augimas – Airijos poveikis	d) Euro zonos realiojo BVP augimas – augimas tais pačiais metais ir perkeliamasis poveikis
(ketvirtiniai pokyčiai, %; pagal sezoniškumą ir darbo dienų skaičių pakoreguoti ketvirčio duomenys)	(metiniai pokyčiai, %; indėlis procentiniais punktais)

a) 2025 m. rugsėjo mėn. prognozės	b) Korekcijos, palyginti su 2025 m. birželio mėn. prognozėmis
(metiniai pokyčiai, %; indėlis procentiniais punktais)	(procentiniai punktai ir indėlis procentiniais punktais)

a) Nedarbo lygis	b) Užimtumas
(darbo jėgos %)	(indeksas: 2022 m. I ketv. = 100)

a) Didesnio prekybos srauto nukreipimas	b) Žemesnės Kinijos eksporto kainos
(nuokrypis nuo pagrindinio scenarijaus 2027 m. ketvirtąjį ketvirtį, %)	(nuokrypis nuo pagrindinio scenarijaus 2027 m. ketvirtąjį ketvirtį, %)

a) Realiojo BVP augimas	b) Infliacija pagal SVKI
(nuokrypis nuo pagrindinio scenarijaus, procentiniais punktais)	(nuokrypis nuo pagrindinio scenarijaus, procentiniais punktais)

1 Apžvalga

1 lentelė

2 Tarptautinė aplinka

2 lentelė

1 intarpasPrielaidos dėl JAV muitų ir prekybos politikos neapibrėžtumo bei techninės prielaidos

Prielaidos dėl JAV muitų ir prekybos politikos neapibrėžtumo

A pav.

B pav.

Techninės prielaidos

Lentelė

3 Realioji ekonomika

1 pav.

2 pav.

3 pav.

3 lentelė

4 pav.

5 pav.

6 pav.

7 pav.

4 Fiskalinė perspektyva

4 lentelė

5 Kainos ir sąnaudos

8 pav.

9 pav.

10 pav.

5 lentelė

11 pav.

12 pav.

13 pav.

14 pav.

6 Jautrumo analizė

6.1 Alternatyvūs energijos kainų raidos scenarijai

15 pav.

6 lentelė

6.2 Alternatyvūs valiutos kurso raidos scenarijai

16 pav.

7 lentelė

6.3 JAV muitų politikos poveikio jautrumo analizė

17 pav.

18 pav.

19 pav.

20 pav.

2 intarpasPalyginimas su kitų institucijų ir privačiojo sektoriaus prognozėmis

Lentelė

Mūsų interneto svetainėje naudojami slapukai

Dėkojame!

Dėkojame!

Atnaujinome savo privatumo politiką

Jūsų slapukų nustatymai nebegalioja

1 intarpas
Prielaidos dėl JAV muitų ir prekybos politikos neapibrėžtumo bei techninės prielaidos

2 intarpas
Palyginimas su kitų institucijų ir privačiojo sektoriaus prognozėmis