SPAUDOS KONFERENCIJA

ECB Pirmininkė Christine Lagarde,
ECB pirmininko pavaduotojas Luisas de Guindosas

Florencija, 2025 m. spalio 30 d.

Laba diena, man ir mano pavaduotojui malonu jus matyti mūsų spaudos konferencijoje. Noriu padėkoti valdytojui p. Panettai už svetingumą ir išreikšti ypatingą padėką visiems jo darbuotojams už puikiai suorganizuotą Valdančiosios tarybos posėdį.

Šiandien Valdančioji taryba nusprendė nekeisti nei vienos iš trijų ECB pagrindinių palūkanų normų. Infliacija tebėra arti mūsų vidutinio laikotarpio tikslinio 2 proc. lygio, o mūsų infliacijos perspektyvos vertinimas iš esmės nepasikeitė. Ekonomika toliau augo, nepaisant sudėtingos pasaulinės aplinkos. Aktyvi darbo rinka, gera privačiojo sektoriaus balansų būklė ir mūsų iki šiol vykdytas palūkanų normų mažinimas tebėra svarbūs atsparumą užtikrinantys veiksniai. Tačiau perspektyvos vis dar neaiškios, ypač dėl tebesitęsiančių pasaulinės prekybos ginčų ir geopolitinės įtampos.

Esame pasiryžę užtikrinti, kad infliacija vidutiniu laikotarpiu stabilizuotųsi mūsų tiksliniame 2 proc. lygyje. Sprendimus dėl tinkamo pinigų politikos pobūdžio priimsime per kiekvieną posėdį atskirai, vadovaudamiesi gaunamais duomenimis. Mūsų sprendimai dėl palūkanų normų pirmiausia priklausys nuo to, kaip vertinsime infliacijos perspektyvą ir su ja susijusią riziką, atsižvelgdami į gaunamus ekonominius ir finansinius duomenis, bazinės infliacijos dinamiką ir pinigų politikos poveikio perdavimo stiprumą. Nesame iš anksto įsipareigoję laikytis kokios nors konkrečios palūkanų normų raidos krypties.

Šiandien priimti sprendimai išsamiau paaiškinti mūsų interneto svetainėje paskelbtame pranešime spaudai.

Dabar išsamiau pristatysiu, kokia, mūsų vertinimu, bus ekonomikos ir infliacijos raida, o tada paaiškinsiu, kaip vertiname finansines ir pinigų aplinkos sąlygas.

Ekonominė veikla

Pagal šiandien paskelbtą Eurostato išankstinį įvertį, trečiąjį ketvirtį ekonomika augo 0,2 proc. Paslaugų sektoriaus aktyvumas toliau didėjo dėl intensyvaus turizmo ir ypač dėl skaitmeninių paslaugų pagyvėjimo. Apklausų duomenimis, šis atsigavimas rodo tai, kad daugelis įmonių dėjo daugiau pastangų savo IT infrastruktūrai modernizuoti ir dirbtinio intelekto technologijoms į savo veiklą integruoti. O apdirbamosios gamybos aktyvumą slopino didesni muitai, vis dar didelis neapibrėžtumas ir stipresnis euras.

Tikėtina, kad artimiausiu laikotarpiu išliks atotrūkis tarp vidaus ir išorės paklausos. Ekonomikai teigiamą įtaką turėtų daryti tai, kad, didėjant realiosioms pajamoms, vartotojai išleidžia daugiau. Rugsėjo mėn. siekęs 6,3 proc., nedarbo lygis tebėra artimas istoriškai žemiausiam, nors darbo jėgos paklausa ir sumažėjo. Namų ūkiai ir toliau taupymui atideda neįprastai didelę savo pajamų dalį, o tai turėtų suteikti jiems daugiau galimybių padidinti išlaidas ateityje. Investicijas turėtų skatinti didelės vyriausybių išlaidos infrastruktūrai ir gynybai ir mūsų iki šiol vykdytas palūkanų normų mažinimas.

Kita vertus, pasaulinė aplinka greičiausiai ir toliau bus nepalanki. Prekių eksportas kovo–rugpjūčio mėn. sumažėjo, nusverdamas tarptautinės prekybos paankstinimo rengiantis numatomam muitų padidinimui poveikį. Naujų eksporto užsakymų apdirbamosios gamybos sektoriuje skaičius rodo tebemažėjančias apimtis. Visas didesnių muitų poveikis euro zonos eksportui ir investicijoms į apdirbamąją gamybą pasimatys tik ilgainiui.

Valdančioji taryba pabrėžia, kad dabartinėje geopolitinėje aplinkoje būtina skubiai stiprinti euro zoną ir jos ekonomiką. Todėl mes palankiai vertiname tai, kad praėjusią savaitę vykusiame euro zonos aukščiausiojo lygio susitikime ES lyderiai dar kartą patvirtino šį siekį. Fiskalinės ir struktūrinės politikos priemonės turėtų skatinti ekonomikos našumą, konkurencingumą ir atsparumą. Labai svarbu nedelsiant įgyvendinti Europos Komisijos konkurencingumo politikos kelrodyje numatytą veiksmų planą. Vyriausybės pirmenybę turėtų teikti augimą skatinančioms struktūrinėms reformoms ir strateginėms investicijoms, kartu užtikrindamos, kad viešieji finansai būtų tvarūs. Taip pat labai svarbu skatinti tolesnę kapitalo rinkos integraciją, pagal ambicingą tvarkaraštį užbaigiant kurti santaupų ir investicijų sąjungą bei bankų sąjungą, ir neatidėliojant priimti reglamentą dėl skaitmeninio euro sukūrimo.

Valdančioji taryba yra įsipareigojusi užtikrinti, kad mažmeniniai ir didmeniniai centrinių bankų pinigai būtų pritaikyti skaitmeniniam amžiui. Todėl šiandien ji nusprendė pereiti prie kito skaitmeninio euro projekto etapo. Tai užtikrins techninį pasirengimą galimam skaitmeninio išleidimui ir sustiprins Europos skaitmeninį suverenumą, kai tik bus priimti atitinkami teisės aktai. Išsamesnė informacija apie šį sprendimą pateikta atskirame pranešime spaudai.

Infliacija

Rugsėjo mėn. metinė infliacija padidėjo iki 2,2 proc. (rugpjūčio mėn. buvo 2,0 proc.). Tai daugiausia lėmė mažesnis nei anksčiau energijos kainų kritimas. Energijos kainų lygio kilimas, rugpjūčio mėn. buvęs −2,0 proc., rugsėjo mėn. sudarė −0,4 proc. Maisto kainų lygio kilimas rugsėjo mėn. smuktelėjo iki 3,0 proc. (rugpjūčio mėn. buvo 3,2 proc.). Infliacija, neįskaitant energijos ir maisto produktų, rugsėjo mėn. pakilo iki 2,4 proc., palyginti su 2,3 proc. rugpjūčio mėn., nes paslaugų kainų lygis pakilo nuo 3,1 iki 3,2 proc., o prekių kainų lygis ir vėl nepakito ir buvo 0,8 proc.

Bazinės infliacijos rodikliai ir toliau atitinka mūsų vidutinio laikotarpio tikslinį 2 proc. infliacijos lygį. Nors įmonių pelnas atsigauna, darbo sąnaudos turėtų toliau mažėti dėl didėjančio produktyvumo ir lėtėjančio darbo užmokesčio augimo. Remiantis perspektyvas įvertinančiais rodikliais, įskaitant ECB darbo užmokesčio stebėjimo priemonę ir apklausas dėl darbo užmokesčio lūkesčių, darbo užmokestis kitą šių metų dalį ir 2026 m. pirmąjį pusmetį turėtų augti lėčiau.

Dauguma ilgesnio laikotarpio infliacijos lūkesčių rodiklių tebesvyruoja ties 2 proc., o tai prisideda prie infliacijos stabilizavimosi ties mūsų siekiamu lygiu.

Rizikos vertinimas

Vasarą sudarytas ES ir JAV prekybos susitarimas, neseniai paskelbtos paliaubos Artimuosiuose Rytuose ir šiandien paskelbtas pranešimas apie pažangą JAV ir Kinijos prekybos derybose sušvelnino kai kuriuos lėtesnio ekonomikos augimo rizikos veiksnius. Vis dar nepastovi pasaulinės prekybos aplinka, priešingai, gali sutrikdyti tiekimo grandines, dar labiau slopinti eksportą ir daryti neigiamą įtaką vartojimui bei investicijoms. Blogėjant finansų rinkos nuotaikoms, gali būti sugriežtintos finansavimo sąlygos, padidėti rizikos vengimas ir sulėtėti augimas. Geopolitinė įtampa, ypač nepateisinamas Rusijos karas prieš Ukrainą, tebėra vienas pagrindinių neapibrėžtumo šaltinių. Kita vertus, augimą paskatintų didesnės, nei tikėtasi, gynybos bei infrastruktūros išlaidos, kartu su našumą didinančiomis reformomis. Privačias investicijas galėtų paskatinti ir sustiprėjęs verslo pasitikėjimas. Be to, nuotaikos galėtų pagerėti, o aktyvumas – padidėti, jei sumažėtų tebevyraujanti geopolitinė įtampa arba jei greičiau, nei tikimasi, būtų išspręsti likę prekybos ginčai.

Infliacijos perspektyva tebėra susijusi su didesniu nei įprastai neapibrėžtumu dėl vis dar nepastovios pasaulinės prekybos politikos aplinkos. Stipresnis euras infliaciją galėtų sumažinti daugiau, nei tikimasi. Be to, infliacija galėtų būti mažesnė, jei dėl didesnių muitų sumažėtų euro zonos eksporto paklausa, o šalys su pertekliniu pajėgumu toliau didintų savo eksportą į euro zoną. Padidėjęs kintamumas ir rizikos vengimas finansų rinkose gali slopinti vidaus paklausą ir kartu žemyn stumti infliaciją. Pasaulinių tiekimo grandinių fragmentacija, priešingai, infliaciją galėtų padidinti keldama importo kainas, ribodama esminių žaliavų tiekimą ir dar labiau suvaržydama pajėgumus vidaus ekonomikoje. Vidutiniu laikotarpiu infliaciją stumtelėti aukštyn galėtų ir didesnės gynybos bei infrastruktūros išlaidos. Maisto produktų kainos gali pakilti labiau, negu tikėtasi, dėl ekstremalių meteorologinių reiškinių ir intensyvėjančios platesnio masto klimato ir gamtos krizės.

Finansinės ir pinigų aplinkos sąlygos

Nuo mūsų praėjusio posėdžio rinkos palūkanų normos iš esmės nepasikeitė. Dėl mūsų iki šiol vykdyto palūkanų normų mažinimo toliau mažėjo bankų paskolų įmonėms palūkanų normos – rugpjūčio mėn. jos siekė vidutiniškai 3,5 proc. O finansavimosi rinkoje skolintomis lėšomis kaina rugpjūčio mėn. nepakito ir sudarė 3,5 proc., nes ilgesnės trukmės pajamingumas, pagal kurį nustatoma tokio skolinimosi kaina, buvo palyginti stabilus.

Bankų paskolų įmonėms metinis augimas rugsėjo mėn. smuktelėjo iki 2,9 proc., palyginti su 3,0 proc. rugpjūčio mėn. Be to, bendrovių obligacijų emisijų augimas sulėtėjo iki 3,3 proc., palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus. Kaip matyti iš mūsų naujausios euro zonos bankų apklausos dėl skolinimo sąlygų, trečiąjį ketvirtį paskolų įmonėms standartai buvo šiek tiek sugriežtinti, nes bankams vis didesnį susirūpinimą kelia jų klientų patiriama rizika. Įmonių paskolų paklausa šiek tiek padidėjo.

Vidutinės naujų būsto paskolų palūkanų normos nuo šių metų pradžios beveik nepakito ir rugpjūčio mėn. sudarė 3,3 proc. Būsto paskolų suteikimo tempas rugsėjo mėn., palyginti su rugpjūčio mėn., paspartėjo nuo 2,5 iki 2,6 proc. dėl toliau didėjančios paklausos ir nepasikeitusių kredito standartų trečiąjį ketvirtį.

Rugsėjo mėn. pinigų junginio P3 augimo tempas sulėtėjo iki 2,8 proc., palyginti su 2,9 proc. rugsėjo mėn. ir vidutiniškai 3,8 proc. per pirmąjį pusmetį.

Išvada

Šiandien Valdančioji taryba nusprendė nekeisti nei vienos iš trijų ECB pagrindinių palūkanų normų. Esame pasiryžę užtikrinti, kad infliacija vidutiniu laikotarpiu stabilizuotųsi mūsų tiksliniame 2 proc. lygyje. Sprendimus dėl tinkamo pinigų politikos pobūdžio priimsime per kiekvieną posėdį atskirai, vadovaudamiesi gaunamais duomenimis. Mūsų sprendimai dėl palūkanų normų pirmiausia priklausys nuo to, kaip vertinsime infliacijos perspektyvą ir su ja susijusią riziką, atsižvelgdami į gaunamus ekonominius ir finansinius duomenis, bazinės infliacijos dinamiką ir pinigų politikos poveikio perdavimo stiprumą. Nesame iš anksto įsipareigoję laikytis kokios nors konkrečios palūkanų normų raidos krypties.

Bet kokiu atveju esame pasirengę koreguoti visas pagal mūsų įgaliojimus turimas priemones, kad užtikrintume tvarų infliacijos stabilizavimąsi mūsų nustatytame vidutinio laikotarpio tiksliniame lygyje ir išlaikytume sklandų pinigų politikos poveikio perdavimą.

Dabar esame pasirengę atsakyti į jūsų klausimus.

Dėl tikslios formuluotės, kuriai pritarė Valdančioji taryba, žr. tekstą anglų kalba.