Našumas, naujovės ir technologinė pažanga

Supratimas, kaip auga ekonomika

Mūsų darbas – palaikyti kainų stabilumą. Kad galėtume tai tinkamai atlikti, turime suprasti, kaip veikia mūsų ekonomika ir kaip ji auga bėgant laikui. Palyginti su tų laikų, kai mūsų seneliai dar buvo jauni, ekonomika, šiandienos ekonomika yra gerokai pažangesnė. Pavyzdžiui, senieji telegrafai ir rašomosios mašinėlės užleido vietą išmaniesiems telefonams ir interneto puslapiams. Kiekviena karta atsineša puikių sumanymų ir randa naujų būdų dalykams įgyvendinti. Dėl to mūsų ekonomika veikia geriau.

Našumo svarba

Viena iš sąvokų, padedančių mums suprasti visus šiuos pokyčius, yra našumas. Trumpai tariant, našumas – tai kiek pastangų mums reikia, kad kažką sukurtume ar pagamintume. Tai gali būti ir tai, kiek mes šiandien nuveikėme darbe arba tai, per kiek laiko gamyklos mašinos gali pagaminti galutinius produktus. Jei našumas didėja, vadinasi, mes dirbame geriau. Šio proceso pagrindas – naujoviškos idėjos ir naujos technologijos.

Sprendimus priimame atsižvelgdami į ekonomikos būklę

Kaip greitai mūsų ekonomika gali augti bėgant laikui, iš esmės priklauso nuo dviejų dalykų: kiek didėja gyventojų skaičius ir kaip sparčiai didėja našumas. Kadangi pinigų politikos sprendimus priimame atsižvelgdami į ekonomiką, Valdančioji taryba įtraukė našumą, naujoves ir technologinę pažangą į savo strategijos peržiūrą.

Svarbūs ekonomikos pokyčiai

Gyventojų skaičius nedidėja taip sparčiai kaip anksčiau. Tai reiškia, jog tam, kad mūsų ekonomika augtų labiau, visuomenė turi tapti našesnė. Tai labai svarbi užduotis, nes ekonomikoje įvyko rimtų pokyčių, dėl kurių mums sudėtingiau palaikyti stabilias kainas.

Pavyzdžiui, žmonės ilgiau gyvena ir labiau taupo, kad išėję į pensiją galėtų patogiai gyventi. Po finansų krizės žmonės labiau linkę investuoti į saugų, o ne rizikingą turtą. Ekonomika nebeauga taip sparčiai kaip anksčiau, todėl įmonės pesimistiškiau vertina ateitį ir mažiau investuoja.

Natūraliosios palūkanų normos sumažėjimas

Šie pokyčiai nepriklauso nuo centrinių bankų. Tačiau jie, kartu su kitais pokyčiais, lėmė vadinamosios natūraliosios palūkanų normos sumažėjimą. Tai yra ta palūkanų norma, kuriai esant ekonomika sklandžiai veikia, o infliacija, t. y. rodiklis, parodantis, kaip bėgant laikui kinta bendras prekių ir paslaugų kainų lygis, yra stabili. Jei centriniai bankai padidina savo palūkanų normas virš natūraliosios palūkanų normos ribos, ekonomikos augimas lėtėja ir infliacija dažniausiai ima mažėti. Jei centriniai bankai sumažina savo palūkanų normas žemiau natūraliosios palūkanų normos, skatinamas ekonomikos augimas ir infliacija dažniausiai ima didėti.

Kadangi yra ribojama, kiek gali mažėti palūkanų normos, natūraliosios palūkanų normos sumažėjimas reiškia, kad centriniai bankai turi mažiau galimybių skatinti savo šalies ekonomiką vien tik palūkanų normų politikos pagalba. Tai yra viena iš priežasčių, kodėl ECB, kaip ir kiti centriniai bankai visame pasaulyje, įvedė naujų pinigų politikos priemonių. Jos padeda mums palaikyti kainų stabilumą.

Tačiau didesnis našumo augimas gali paskatinti natūraliosios palūkanų normos kilimą. Dėl to centriniai bankai, naudodamiesi palūkanų normų politika, turi daugiau galimybių skatinti savo šalies ekonomiką ir tuo pačiu kontroliuoti infliaciją.

Mūsų šalių vyriausybės, priimdamos atitinkamus sprendimus, gali turėti įtakos mūsų našumui. Pavyzdžiui, jos gali skirti pinigų investicijoms į naujas technologijas, kurios palengvins prekių gamybą arba sudarys sąlygas dirbti veiksmingiau. Jos galėtų remti švietimo sistemą ir skatinti mokslinius tyrimus bei technologinę plėtrą arba priimti naujų įstatymų, pagal kuriuos žmonėms būtų paprasčiau užsiimti verslu ar steigti įmones. Šie sprendimai gali padidinti ekonomikos našumą ir paskatinti jos augimą laikui bėgant.