Apžvalga

Numatoma, kad tebetvyrantis didelis geopolitinis ir politinis neapibrėžtumas slopins euro zonos ekonomikos augimą, kartu lėtindamas numatomą atsigavimą. Kiek lėčiau, negu tikėtasi, ekonomika augo ir 2024 m. pabaigoje. Tiek vidaus, tiek prekybos politikos neapibrėžtumas yra didelis. Nors į pagrindinį prognozių scenarijų įtrauktas tik naujų tarifų poveikis JAV ir Kinijos tarpusavio prekybai, neigiamas poveikis, kurį kelia neapibrėžtumas, susijęs su galimais tolesniais pasaulio prekybos politikos pokyčiais, ypač Europos Sąjungos atžvilgiu, tikriausiai stabdys ir euro zonos eksportą bei investicijas. Todėl vertinama, kad dėl tokio poveikio ir su konkurencingumu susijusių iššūkių euro zonos eksporto rinkos dalis toliau mažės. Nepaisant šių nepalankių veiksnių, sąlygų euro zonos BVP augimui stiprėti prognozuojamu laikotarpiu vis dar bus. Tikimasi, kad, nors ir vėstanti, bet vis dar aktyvi darbo rinka ir dėl to kylantis realusis darbo užmokestis bei didėjantis užimtumas toliau palaikys atsigavimą, o vienas iš pagrindinių jį skatinsiančių veiksnių ir toliau bus vartojimas. Kaip matyti iš rinkos lūkesčių dėl būsimos palūkanų normų raidos, vidaus paklausą turėtų skatinti ir švelnėjančios finansavimo sąlygos. Darbo rinka turėtų išlikti atspari: numatoma, kad nedarbo lygis 2025 m. sudarys vidutiniškai 6,3 %, o 2027 m. sumažės iki 6,2 %. Nykstant kai kuriems cikliniams veiksniams, pastaruoju metu mažinusiems našumą, prognozių laikotarpiu našumas turėtų vėl pradėti sparčiau augti, nors struktūrinės problemos neišnyko. Apskritai tikimasi, kad vidutinis metinis realiojo BVP augimas 2025 m. sudarys 0,9 %, 2026 m. paspartės iki 1,2 %, o 2027 m. – iki 1,3 %. Palyginti su 2024 m. gruodžio mėn. Eurosistemos ekspertų prognozėmis, tiek 2025, tiek 2026 m. BVP augimo prognozė sumažinta 0,2 procentinio punkto, o 2027 m. prognozė nepakeista. Prognozė yra prastesnė daugiausia dėl sumažintos eksporto ir, kiek mažiau, investicijų prognozės, atsižvelgiant į didesnį, negu buvo manyta, neapibrėžtumo poveikį ir į tai, kad konkurencingumo problemos greičiausiai neišnyks ilgiau, negu buvo numatyta^[1].

Bendroji infliacija pagal SVKI pastaraisiais mėnesiais didėjo, tačiau 2025 m. turėtų šiek tiek sumažėti, o nuo 2026 m. pirmojo ketvirčio – dar sumažėti ir svyruoti apie ECB nustatytą 2,0 % infliacijos tikslą. Numatoma, kad infliacijos pagal SVKI, neįskaitant energijos ir maisto produktų, mažėjimo poveikį iš esmės atsvers prognozių laikotarpio pradžioje pasireiškę energijos dedamosios infliaciją didinę bazės efektai ir sparčiau kylančios maisto produktų kainos. Metų sandūroje fiksuotas energijos žaliavų kainų kilimas turės įtakos 2025 m. metiniam energijos kainų pokyčio tempui. Nors daroma prielaida, kad naftos ir dujų kainos mažės ir atitiks ateities sandorių kainas, tikėtina, kad energijos infliacija per visą prognozių laikotarpį tebebus teigiama, nors ir mažesnė už istorinį vidurkį. 2027 m. energijos infliacijos raidą greičiausiai lems naujos klimato kaitos švelninimo priemonės. Prognozuojama, kad iki 2025 m. vidurio maisto produktų infliacija augs, daugiausia dėl pastaruoju metu stabiliai didėjusių maisto žaliavų kainų, bet iki 2027 m. vėl sumažės iki vidutiniškai 2,2 %. Silpstant vėliau pasireiškusiam perkainojimo poveikiui ir darbo užmokesčiui spaudimą darantiems veiksniams, o ankstesnio pinigų politikos griežtinimo poveikiui toliau persiduodant vartotojų kainoms, 2025 m. pradžioje infliacija pagal SVKI, neįskaitant energijos ir maisto produktų, turėtų pradėti mažėti. Manoma, kad jos mažėjimą daugiausia lems mažiau kilsiančios paslaugų kainos – iki šiol jų tendencijos buvo gana stabilios. Apskritai numatoma, kad infliacija pagal SVKI, neįskaitant energijos ir maisto produktų, sumažės nuo 2,2 % (2025 m.) iki 1,9 % (2027 m.). Slopstant infliacijos kompensavimo keliamam spaudimui, darbo užmokestis, kuris šiuo metu vis dar sparčiai auga, turėtų augti mažiau. Prie jo mažėjimo poveikio turėtų prisidėti ir numatomas našumo augimo atsigavimas, todėl vienetinės darbo sąnaudos turėtų augti daug lėčiau. Atsižvelgiant į tai, prognozuojama, kad vidaus kainų spaudimas prognozių laikotarpiu toliau švelnės, o pelno maržos – atsigaus. Jeigu ES prekybos tarifų politika nesikeis, išorės kainų spaudimas, kurį atspindi importo kainos, turėtų išlikti nedidelis. Atsižvelgiant į prielaidas dėl didesnių energijos žaliavų kainų ir euro nuvertėjimo, bendrosios infliacijos pagal SVKI prognozė 2025 m. buvo padidinta 0,2 procentinio punkto, palyginti su 2024 m. gruodžio mėn. prognozėmis, o 2027 m. prognozė šiek tiek sumažinta, atsižvelgiant į šiek tiek prastesnę energijos dedamosios perspektyvą prognozių laikotarpio pabaigoje.

Prekybos ir fiskalinės politikos srities pranešimai, paskelbti šias prognozes jau parengus, padidino neapibrėžtumą dėl euro zonos ekonomikos augimo ir infliacijos perspektyvų.