Įvadinis pranešimas spaudos konferencijoje

ECB Pirmininkas Mario Draghi,
ECB pirmininko pavaduotojas Vítor Constâncio,
2015 m. gruodžio 3 d., Frankfurtas prie Maino

Ponios ir ponai, man ir mano pavaduotojui labai malonu jus matyti mūsų spaudos konferencijoje. Dabar pristatysime, ką šiandien posėdyje svarstė Valdančioji taryba. Posėdyje dalyvavo ir Europos Komisijos pirmininko pavaduotojas Valdis Dombrovskis.

Remdamiesi savo reguliaria ekonomine ir pinigų analize, šiandien atidžiai išanalizavome veiksnių, dėl kurių šiuo metu infliacija prie mažesnio kaip 2 %, bet jam artimo lygio vidutiniu laikotarpiu artėja lėčiau, stiprumą ir poveikį. Taip pat dar kartą svarstėme skatinamosios pinigų politikos lygio klausimą. Tai atlikusi, siekdama kainų stabilumo Valdančioji taryba priėmė šiuos sprendimus.

Pirma, dėl pagrindinių ECB palūkanų normų: nusprendėme palūkanų normą už naudojimąsi indėlių galimybe sumažinti 10 bazinių punktų – iki –0,30 %; pagrindinių refinansavimo operacijų palūkanų norma ir palūkanų norma naudojantis ribinio skolinimosi galimybe nesikeis ir atitinkamai bus 0,05 % ir 0,30 %.

Antra, dėl nestandartinių pinigų politikos priemonių – nusprendėme turto pirkimo programą vykdyti ilgiau. Pagal šią programą turto už 60 mlrd. eurų per mėnesį bus perkama iki 2017 m. kovo pabaigos arba ilgiau, jei tai bus būtina, tačiau bet kokiu atveju tol, kol Valdančioji taryba įsitikins, jog infliacijos raida vėl tapo tvari ir atitinka jos siekį, kad vidutiniu laikotarpiu infliacija būtų mažesnio kaip 2 %, bet jam artimo lygio.

Trečia, nusprendėme reinvestuoti pagal turto pirkimo programą įsigytų vertybinių popierių pagrindines sumas, suėjus jų terminui, ir tai daryti tol, kol bus reikalinga. Tai padės pagerinti likvidumo sąlygas ir užtikrinti tinkamą pinigų politikos poziciją. Daugiau techninio pobūdžio informacijos bus paskelbta vėliau.

Ketvirta, į turto, kurį reguliariai gali pirkti nacionaliniai centriniai bankai pagal viešojo sektoriaus turto pirkimo programą, sąrašą nusprendėme įtraukti ir antrinę rinką turinčias euro zonos regioninės ir vietos valdžios išleistas skolos priemones eurais.

Penkta, nusprendėme toliau vykdyti pagrindines ir 3 mėn. ilgesnės trukmės refinansavimo operacijas kaip fiksuotųjų palūkanų normų konkursus, paskirstant visą sumą, tol, kol tai bus reikalinga, bet ne trumpiau kaip iki 2017 m. paskutinio atsargų laikymo laikotarpio pabaigos.

Šiandien priimtais sprendimais siekiama užtikrinti, kad infliacijos lygis būtų sugrąžintas į mažesnį kaip 2 %, bet jam artimą lygį ir kad infliacijos lūkesčiai vidutiniu laikotarpiu atitiktų šį siekį. Naujausiose ekspertų makroekonominėse prognozėse aprašyti teigiami pokyčiai finansų rinkose, įvykę po mūsų paskutinio posėdžio pinigų politikos klausimais. Iš jų matyti, jog vis dar neišnyko rizika, kad infliacijos perspektyva bus blogesnė ir kad infliacija didės mažiau, negu prognozuota. Todėl dar daugiau sumažintas ankstesnėse prognozėse sumažintas augimas. Tai, kad infliacija yra maža jau ilgą laiką, rodo didelį ekonomikos sąstingį, slopinantį vidaus kainų spaudimą ir nepalankų išorės poveikį.

Naujomis priemonėmis užtikrinsime palankias finansines sąlygas ir sieksime, kad nuo 2014 m. birželio mėn. taikomomis priemonėmis sukurto skatinimo poveikis būtų dar stipresnis. Pažymėtina, kad šios priemonės teigiamai veikė finansines sąlygas, kreditavimą ir realiąją ekonomiką. Be to, šiandien priimti sprendimai paspartins euro zonos ekonomikos atsigavimą ir sustiprins jos atsparumą pastarojo meto pasauliniams ekonominiams sukrėtimams. Valdančioji taryba atidžiai stebės kainų stabilumo perspektyvos raidą ir yra pasirengusi bei pajėgi prireikus reaguoti ir imtis visų pagal įgaliojimus turimų priemonių, kad būtų išsaugotas pakankamas skatinamosios pinigų politikos lygis. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad turto pirkimo programa gali būti taikoma lanksčiai – gali būti keičiama jos apimtis, sudėtis ir trukmė.

Dabar norėčiau išsamiau paaiškinti mūsų vertinimus, pradėdamas nuo ekonominės analizės. 2015 m. antrąjį ketvirtį padidėjęs 0,4 %, 2015 m. trečiąjį ketvirtį, palyginti su ankstesniu, euro zonos realusis BVP padidėjo 0,3 %, greičiausiai dėl vis dar teigiamo vartojimo poveikio ir labiau prislopusios investicijų bei eksporto raidos. Naujausi apklausų duomenys rodo, kad realusis BVP augs ir ketvirtąjį ketvirtį. Vertindami perspektyvą, tikimės, kad ekonomikos atsigavimas tęsis. Mūsų taikomos pinigų politikos priemonės, darančios teigiamą poveikį finansinėms sąlygoms, ir anksčiau pasiekta pažanga fiskalinės konsolidacijos bei struktūrinių reformų srityse turėtų toliau skatinti vidaus paklausą. Be to, žemos naftos kainos turėtų daryti teigiamą poveikį namų ūkių realiosioms disponuojamosioms pajamoms ir įmonių pelningumo rodikliams, taigi ir asmeniniam vartojimui bei investicijoms. Tikėtina, kad kai kuriose euro zonos šalyse dėl pabėgėliams remti taikomų priemonių didės ir valdžios sektoriaus išlaidos. Vis dėlto euro zonos ekonomikos atsigavimą toliau slopina menkesnio besiformuojančios rinkos ekonomikos šalių augimo perspektyva, nedidelis pasaulinės prekybos augimas, būtinas įvairių sektorių balansų koregavimas ir vangus struktūrinių reformų įgyvendinimo tempas.

Tai iš esmės parodo ir 2015 m. gruodžio mėn. Eurosistemos ekspertų makroekonominės prognozės euro zonai. Jose numatoma, kad 2015 m. metinis realusis BVP padidės 1,5 %, 2016 m. – 1,7 %, o 2017 m. – 1,9 %. Palyginti su 2015 m. rugsėjo mėn. ECB ekspertų makroekonominėmis prognozėmis, realiojo BVP augimo prognozė iš esmės nesikeitė.

Euro zonos ekonomikos augimo perspektyvai kylanti rizika visų pirma siejama su padidėjusiu pasaulio ekonomikos raidos neapibrėžtumu, taip pat su platesnio masto geopolitine rizika. Minėtos rizikos gali neigiamai veikti pasaulio ekonomikos augimą, euro zonos eksporto paklausą užsienyje ir pasitikėjimą platesne prasme.

Pagal išankstinį Eurostato įvertį, 2015 m. lapkričio mėn. metinė infliacija pagal SVKI euro zonoje buvo 0,1 % – tokia pati kaip spalio mėn., bet mažesnė, nei tikėtasi. Tai lėmė šiek tiek mažesnis paslaugų ir pramonės prekių kainų augimas, o jį iš esmės atsvėrė mažiau neigiamas energijos kainų poveikis. Atsižvelgiant į turimą informaciją ir dabartines naftos ateities sandorių kainas, vertinama, kad artėjant metų pabaigai metinė infliacija pagal SVKI padidės – daugiausia dėl bazės efektų, susijusių su 2014 m. pabaigoje kritusiomis naftos kainomis. 2016 ir 2017 m. infliacijos lygis turėtų toliau kilti dėl mūsų anksčiau taikytų pinigų politikos priemonių (taip pat dėl šiandien paskelbtų priemonių), numatomo ekonomikos atsigavimo ir praeityje kritusio euro kurso poveikio. Ateinančiu laikotarpiu Valdančioji taryba atidžiai stebės infliacijos lygio raidą.

Tokį vertinimą iš esmės patvirtina ir 2015 m. gruodžio mėn. Eurosistemos ekspertų makroekonominės prognozės euro zonai. Jose numatoma, kad 2015 m. metinė infliacija pagal SVKI bus 0,1 %, 2016 m. – 1,0 %, o 2017 m. – 1,6 %. Palyginti su 2015 m. rugsėjo mėn. ECB ekspertų makroekonominėmis prognozėmis, infliacijos pagal SVKI prognozė šiek tiek sumažinta.

Pereinant prie pinigų analizės, pažymėtina, kad naujausi duomenys patvirtina stabilų plačiųjų pinigų (P3) augimą: metinis P3 augimo tempas padidėjo ir 2015 m. spalio mėn. buvo 5,3 % (rugsėjo mėn. – 4,9 %). Metinį P3 augimą vis dar labiausiai skatina jo likvidžiausios sudedamosios dalys – siaurojo pinigų junginio P1 metinis augimo tempas spalio mėn. buvo 11,8 % (rugsėjo mėn. – 11,7 %).

Toliau gerėjo paskolų augimo rodikliai. Ši tendencija stebima nuo 2014 m. pradžios. Paskolų ne finansų bendrovėms metinis kitimo tempas, pakoreguotas atsižvelgiant į paskolų pardavimą ir paskolų pakeitimą vertybiniais popieriais, padidėjo ir spalio mėn. buvo 0,6 % (rugsėjo mėn. – 0,1 %). Nepaisant šių teigiamų pokyčių, įmonėms teikiamų paskolų raida teberodo uždelstą ryšį su verslo ciklu, kredito riziką ir tebevykstantį finansų ir ne finansų sektorių balansų koregavimą. Paskolų namų ūkiams metinis augimo tempas, pakoreguotas atsižvelgiant į paskolų pardavimą ir pakeitimą vertybiniais popieriais, padidėjo ir 2015 m. spalio mėn. sudarė 1,2 % (rugsėjo mėn. – 1,1 %). Apskritai reikia pripažinti, kad nuo 2014 m. birželio mėn. taikant pinigų politikos priemones pagerintos įmonių ir namų ūkių skolinimosi sąlygos ir padidinti kredito srautai visoje euro zonoje.

Apibendrinant galima pasakyti, kad tarpusavyje palyginti ekonominės analizės rezultatai ir pinigų analizės signalai patvirtina tolesnio skatinimo pinigų politikos priemonėmis poreikį siekiant, kad infliacija būtų sugrąžinta į mažesnį kaip 2 %, bet jam artimą lygį.

Svarbiausias pinigų politikos tikslas – palaikyti kainų stabilumą vidutiniu laikotarpiu, o kadangi ji vykdoma laikantis skatinamosios pozicijos, skatinamas ir ekonominis aktyvumas. Siekiant, kad mūsų taikomos pinigų politikos priemonės duotų maksimalią naudą, ryžtingų priemonių būtina imtis ir kitose srityse. Esant vis dar dideliam struktūriniam nedarbui ir mažam euro zonos potencialios gamybos apimties augimui, šiuo metu vykstančiam cikliniam ekonomikos atsigavimui stiprinti būtina imtis veiksmingų struktūrinės politikos priemonių. Kad išaugtų rentabilios investicijos, spartėtų darbo vietų kūrimas ir kiltų našumas, visų pirma būtina imtis priemonių įmonių verslo aplinkai gerinti, įskaitant tinkamą viešojo sektoriaus infrastruktūrą. Sparčiai ir veiksmingai vykdant struktūrines reformas, kartu taikant ir skatinamosios pinigų politikos priemones, ne tik spartės tvarus euro zonos ekonomikos augimas, bet ir stiprės lūkesčiai, kad nuolat didės pajamos, o reformos greičiau duos teigiamų rezultatų, todėl euro zona taps atsparesnė pasauliniams sukrėtimams. Ekonomikos atsigavimas turi būti skatinamas ir fiskalinės politikos priemonėmis, tačiau turi būti laikomasi Europos Sąjungos fiskalinių taisyklių. Visiškas ir nuoseklus Stabilumo ir augimo pakto įgyvendinimas yra būtina prielaida, kad būtų užtikrintas pasitikėjimas mūsų fiskaline sistema. Kartu visos šalys turėtų stengtis, kad fiskalinės politikos struktūra būtų palankesnė augimui.

Dabar esame pasirengę atsakyti į jūsų klausimus.

Dėl tikslios formuluotės, kuriai pritarė Valdančioji taryba, žr. tekstą anglų kalba.