Kodėl šiuo metu infliacija yra tokia didelė?
2021 m. lapkričio 16 d.
Galbūt pastebėjote, kad įsipylę degalų, apsilankę pas kirpėją ar įsigiję maisto prekių pastaruoju metu sumokate daugiau. Nors kai kurie dalykai yra pigesni negu pernai, apskritai už savo pirkinius mokame daugiau. Tai vadinama infliacija.
Kodėl kainos kyla sparčiau nei anksčiau?
Ne vienus metus infliacija buvo labai maža, o 2021 m. rugpjūčio, rugsėjo ir spalio mėn. ji pasiekė aukščiausią lygį per pastaruosius 13 metų. Tai lemia trys pagrindinės priežastys: mūsų ekonomika sparčiai vėl atsiveria, didesnės energijos kainos didina infliaciją ir dar tai, ką statistikos specialistai vadina bazės efektu.
Mūsų ekonomika sparčiai vėl atsiveria
Atšaukiant vis daugiau dėl pandemijos įvestų apribojimų, mūsų ekonomika vėl sparčiai atsiveria. Žmonės vėl ėmė keliauti ir lankytis restoranuose. Jie daugiau perka – leidžia dalį pinigų, kurių negalėjo išleisti per karantiną. Kai ekonomika auga, įmonėms lengviau padidinti kainas neprarandant klientų. Šiandien tai ir matome. Tačiau ilgainiui žmonės įsigis visas tas prekes ir paslaugas, kurias buvo atidėję pandemijos metu.
Vis dėlto ne viskas vyksta vienodu tempu. Įmonės stengiasi atstatyti pandemijos metu stipriai sutrikdytas tiekimo grandines, todėl joms sunku patenkinti sparčiai didėjančią paklausą. Tokie iššūkiai kaip laivybos konteinerių trūkumas reiškia, kad prekių gabenimas tapo sudėtingesnis ir brangesnis. Kuo ilgiau tokios problemos neišsprendžiamos, tuo labiau tikėtina, kad įmonės šiuos kaštus perkels savo klientams – padidins kainas.
Pandemija taip pat pakeitė mūsų gyvenimo ir darbo būdą, taigi ir tai, ko mums reikia. Tam tikrų prekių, pavyzdžiui, elektronikos prietaisų ar prekių buičiai pagerinti, vartotojai perka daugiau, negu šiomis prekėmis prekiaujančios įmonės numatė. Staiga tapo sunku gauti tokių svarbių detalių kaip puslaidininkiai. Kai įmonės nespėja savo prekių pateikti tokiu tempu, kokiu žmonės nori pirkti, kainos ima didėti. Ekonomistai tai vadina pasiūlos ir paklausos dėsniu.
Šiek tiek užtruks, tačiau šis pasiūlos ir paklausos neatitikimas palaipsniui išnyks, nes įmonės pagamins daugiau mikroschemų ir pastatys naujų laivų.
Didesnės energijos kainos didina infliaciją
Nafta, dujos ir elektra pabrango visame pasaulyje. Įtakos energijos kainoms turi daug veiksnių: Jungtinėje Karalystėje buvo mažiau vėjuota, todėl neveikė vėjo jėgainės, dėl sausros Brazilijoje gauta mažiau energijos iš užtvankų, po šaltos pernykštės žiemos liko mažiau naftos ir dujų atsargų. Dėl šių priežasčių ir dėl didėjančios paklausos kainos sparčiai pakilo. Kadangi didelė įmonių ir žmonių išlaidų dalis susijusi su energija, naftos, dujų ir elektros kaina daro didelį poveikį bendram infliacijos lygiui: pusę pastarojo meto infliacijos padidėjimo lėmė pakilusios energijos kainos. Kadangi joms įtakos turi tiek daug dalykų, gana įprasta, kad energijos kainos labai svyruoja.
Šiandien infliacija yra tokia didelė, nes pernai ji buvo tokia maža
Norėdami išmatuoti infliaciją, lyginame, kaip kiekvienais metais keičiasi kainos. Pernai per pandemijos įkarštį kainos buvo išskirtinai mažos, iš dalies dėl to, kad Vokietijoje buvo sumažintas pardavimo mokestis. Tad palyginus šiandienos didesnes kainas su ankstesnėmis mažomis kainomis, skirtumai pasirodys labai dideli. Tai yra vadinamasis bazės efektas ir jo poveikis palyginti greitai išnyks.
Kas nutiks infliacijai kitais metais?
Numatome, kad per 2022 m. infliacija sumažės. Pasiūla palaipsniui susilygins su paklausa; rinkos tikisi, kad ateinančiais metais energijos kainos sumažės; į bazės efektus nebus atsižvelgta atliekant kasmetinį kainų palyginimą, naudojamą infliacijai apskaičiuoti.
Vis dėlto, kadangi ši pandemija neturi precedento šių laikų istorijoje, ir atsigavimas po jos gali būti kitoks. Gali ilgiau užtrukti, kol bus pašalinti milžiniški tiekimo grandinių sutrikimai. Energijos kainos gali kilti toliau, taip pat ir dėl perėjimo prie žaliosios ekonomikos.
Be to, atidžiai stebime darbo užmokesčio tendencijas, nes kainos ir darbo užmokestis daro įtaką vieni kitiems. Šiuo metu darbuotojai ir profesinės sąjungos prašo didinti darbo užmokestį, kad galėtų kompensuoti padidėjusias pragyvenimo išlaidas. Tai normalu. Tačiau jei darbo užmokestis ir toliau didės, įmonės padidėjusias išlaidas gali susigrąžinti keldamos kainas, dėl to jos dar labiau padidėtų. Jei žmonės ir įmonės pradės tikėtis, kad didesnė infliacija vyraus dar kurį laiką, faktinė infliacija taip pat gali didėti. Ekonomistai tai vadina antriniu poveikiu. Iki šiol neužfiksavome reikšmingo darbo užmokesčio didėjimo.
Ką ECB gali padaryti dėl viso to?
Esame įsitikinę, kad 2022 m. infliacija sumažės. Kadangi pinigų politikos poveikis pajuntamas ne iš karto, ji nepadeda išvengti trumpalaikių kainų šuolių. Pabranginus skolinimąsi tokiu metu, kai didesnės sąskaitos už energiją ir kurą mažina žmonių pajamas ir įmonių pelną, būtų be reikalo trikdomas ekonomikos atsigavimas.
Padidinus palūkanų normas neišnyks pasiūlos ir paklausos disbalansas, nesumažės energijos kainos ir nesusilpnės bazės efektai, šiuo metu didinantys kainas. Padidinus palūkanų normas neatsiras daugiau laivybos konteinerių ir nepadidės puslaidininkių ar kuro pasiūla. Tačiau pinigų politika gali padėti užtikrinti, kad kainos nuolat nekiltų tokiu sparčiu tempu. Dėl šios priežasties atidžiai analizuojame ateinančių metų infliacijos perspektyvą.
ECB misija – palaikyti stabilias kainas. Tai reiškia, kad siekiame, jog vidutiniu laikotarpiu infliacija būtų 2 % lygio. Tai naudinga visiems euro zonos gyventojams: esant stabilioms kainoms ekonomika gali augti, žmonėms negresia nedarbas ir jie gali būti ramūs, kad jų turimų pinigų vertė ir rytoj bus daugiau ar mažiau tokia pati, kokia yra šiandien.